Gediminas Purlys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
Studijuodamas [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ ir Statybininkų kultūros rūmų mišriojo choro chormeisteriu - koncertmeisteriu. [[1970]]–[[1972]] m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro „Eglė" ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. [[1971]]–[[1972]] m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas.
Nuo [[1972]] m. rudens [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1975]] m. vyr. dėstytojas, nuo [[1980]] m. e. doc. pareigas, nuo [[1985]] m. docentas, nuo [[1992]] m. profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas ([[1992]]–[[1997]] m.), universiteto senato ir fakulteto tarybos narys. [[1976]]–[[1980]] m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus studijos vadovas, [[1979]]–[[1989]] m. ir [[1992]]–[[1993]] m.
[[1991]]–[[1994]] m. G. Purlys Klaipėdos [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos mišriojo ir merginų chorų vadovas. Parengė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir J. Rutterio kantatą „Magnificat", kurią pirmą kartą atliko [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] (Vilniaus [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] bažnyčioje). Chorą parengė [[1992]] m. IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursui (pelnė antrąją vietą ir specialų prizą) ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]] (talkino A. Purlienė). Pedagogas mokyklose išugdė per 50 chorų dirigentų.
| |||