Helmutas Arnašius: Skirtumas tarp puslapio versijų

| fonas = off

| vardas = Helmutas Arnašius{{PAGENAME}}

| paveikslėlis = HELMUTAS_ARNASIUS.jpg‎

| paveikslėlio dydis = (100 × 129 taškų, failo dydis: 3 KiB, MIME tipas: image/jpeg)

| gimimo vieta = [[Klaipėda|Klaipėdoje]]

| sutuoktinis = Ingė

| vaikai = Dunja, Maltė Feliksas

Tėvas Klaipėdos teisėjas Valteris Arnašius, motina Gretė Stimbraitė-Arnašienė, senelis [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras [[Jurgis Arnašius]]. Mokėsi [[Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinė mokykla|Priekulės vidurinėje mokykloje]], .

[[1958]] m. su motina išvyko gyventi į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1969]] m. vedė Ingę. Ji baigė medicinos studijas. [[1970]] m. liepą gimė dukra Dunja, o [[1975]] m. birželį gimė sūnus Maltė Feliksas. [[1962]]-[[1968]] m. [[Getingeno universitetas|Getingeno]], [[Marburgo universitetas|Marburgo]], [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno universitetuose]] studijavo [[filosofija|filosofiją]], [[teologija|teologiją]], socialinius mokslus. [[1977]] m. filosofijos mokslų daktaras.

Paskelbė darbų iš [[protestantai|protestantizmo]] [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] istorijos. Išleido atsiminimų knygą „Keliai ir klystkeliai“ (1983 m.). <ref>{{VLE|II|- 35|[[Vaclovas Bagdonavičius]]|Helmutas Arnašius}}</ref>

Helmuto Arnašiaus tėvo pusės senelis [[Jurgis Arnašius]] buvo žinomas lietuvių kultūros veikėjas, o motinos pusės senelis, autoriaus žodžiais tariant, buvo „vokietininikas"„vokietininikas“. Helmuto Arnašiaus senelis buvo [[Tilžės keleivis|„Tilžės keleivio"keleivio“]] redaktorius, žinomas [[knygnešys]] ir Klaipėdos krašto [[lietuvininkai|lietuvininkų]] kultūros veikėjas ir vis užkliudavęs dėl savo įsitikinimų. Dar neturėdamas 20 metų, senelis pradėjo redaguoti [[Tilžės keleivis|„Tilžės keleivį"]]keleivį“ ir per keletą metų jo prenumeratorių padaugėjo nuo 60 iki 8000... Senelis buvo liberalių pažiūrų žmogus, nemėgo netiesos, turėjo aiškią savo nuomonę. Helmutas Arnašius mokyklą pradėjo lankyti neturėdamas septynerių metų [[ Pėžaičių pagrindinė mokykla|Pėžaičių mokykloje]], šalia Priekulės kelio. Mokykloje gerai sekėsi. Patiko mokytis rusų kalbos, istorijos, geografijos, fizikos... Septintoje klasėje pradėjo domėtis astronomija, vėliau atomine fizika, meteorologija.

Dėl praūžusio karo tėvas ir dalis artimųjų atsidūrė [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]], o jis su mama ir kitais artimaisiais liko Lietuvoje, tačiau [[1958]] 09m. [[rugsėjo 18]] d. išvyko į Vakarų Vokietiją pas savo tėvą. Tuo metu jam buvo 17 su puse metų. Lietuvoje vykstantys socialiniai persitvarkymai skatino naujosios sanklodos smerkimo ir Vakarų idealizavimo nuotaikas. Gyvenant Vakarų Vokietijoje jam sukėlė pasišlykštėjimą ten brukamoji [[antikomunizmas|antikomunistinė]] literatūra.

Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] buvo pasiųstas į vaikų kalbos internatą „Alemo bokštą"bokštą“, kad išmoktų vokiečių kalbos, nors jis ją mokėjo ir jo žinios atitiko gimnazijos reikalavimus. Atleistas iš „Alemo bokšto", buvo priimtas į gimnaziją. Ten įgijo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. [[1962]] m. įstojo į teologų internatą, tačiau jam ten nepatiko ir nelaukdamas kol jį pašalins, pats jį paliko ir grįžo į [[Marburgo universitetas|Marburgo universitetą]]. Marburge domėjosi snobizmu, loginiu pozityvizmu, pradėjo studijuoti „loginio atomizmo" teorijas. Save lakė logiku teoretiku. Taip pat lankė sociologijos paskaitas bei seminarus. Išgirdęs, kad [[Gėtingenas|Getingene]] filosofiją dėsto buvęs matematikas ir fizikas, nusprendė persikelti ten, kad galėtų pas jį studijuoti. Greta filosofijos pradėjo domėtis [[žurnalistika]], manydamas, kad imsis šios profesijos. Universitete dėstė žurnalistiką - mokslą apie publikacijas ir jų tyrinėjimą. Per atostogas dirbdamas laikraščio „Hannoversche Presse" redakcijoje jau žinojo, kad „laisvo nuomonės pareiškimo" praktiškai nėra. Suprato, kad neįmanoma tapti doru žurnalistu... Getingene dar domėjosi lyginamąja [[religijos istorija]]. Pastebėjo, kad labai panašios religinių bei filosofinių idėjų struktūros. Dar domėjosi lyginamąja [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbotyra. Buvo madingos Čomskio, Kaco, generatyvinės gramatikos, kuriomis siekiama išreikšti kalbos struktūrą matematiškai, kad būtų galima vieną kalbą į kitą išversti kompiuterių pagalba. Metė žvilgsnį į [[socialinė psichologija|socialinę psichologiją]], domėjosi [[ekonometrija]] ir [[ekonomika]]. Jo pagrindiniai interesai tuomet buvo iš vienos pusės teorijų logiškumas ir matematiškumas, o iš kitos pusės - visuomeninio gyvenimo supratimas. Gilinosi į [[lošimų teorija|lošimų teoriją]] ir naudingumo teoriją. Atsiradus galimybei nuo 1968-1969 m. pradėjo studijuoti Anglijos [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]]. Lankė kursus apie filosofinę logiką ir [[analitinė filosofija|analitinę filosofiją]]. Oksforde baigė rašyti pirmąjį disertacijos manuskriptą. Grįžęs iš Oksfordo savo disertaciją išvertė į Vokiečių kalbą. Lietuvoje auklėjosi [[marksizmas|Marksistinėmis]] pažiūromis, o emigravęs „braidžiojo" po visas madingas Vakarų filosofijas.

2. Helmutas Arnašius „Keliai ir klystkeliai"klystkeliai“

{{DEFAULTSORT:Arnašius, Helmutas }}