Ius soli: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
== Ryšys su kraujo teisės principu ==
Pilietybės priskyrimo taisyklių praktikoje yra du pagrindiniai variantai: pilietybės automatinis įgijimas gimimu (''[[filiacija]]'') ir [[natūralizacija]]. Pilietybės įgijimas gimimu skaidomas į du tipus: pagal kraujo teisės (''[[ius sanguinis]]'') arba pagal gimimo vietą ''ius soli'' principus. Vadovaujantis ''ius soli'' principu asmeniui pilietybė suteikiama būtent tos šalies, kurioje gimė. Šis principas yra plačiai naudojamas [[JAV]]. Asmuo, gimęs JAV teritorijoje, automatiškai tampa jos piliečiu neatsižvelgiant į tėvų pilietybę.
Pilietybės įgijimas pagal ''ius soli'' principą, turi privalumą pasiūlant narystę politinėje bendruomenėje, tiems, kurie tikėtina, jau gyvena joje. ''Ius soli'' principas numato būdą, kaip skatinti socialinę integraciją bei demokratinį teisėtumą ir sumažinti susirūpinimą dėl vidinės atskirties ir nesaugumo gyventi. ''Ius soli'' suteikia galimybę imigrantų vaikams gauti pilietybę.
eilutė 54 ⟶ 52:
== Literatūra ==
* Saulius Pivoras (2007). ''Pilietybė ir nacionalinis identitetas''. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-08-24-saulius-pivoras-pilietybe-ir-nacionalinis-identitetas/4352/print
* Vincent Andrew (2002). ''Nationalism and particularity''. Cambridge; New York: Cambridge University Press.
* Iseult Honohan (2010). ''Ius Soli Citizenship''. University College Dublin, EUDO CITIZENSHIP Policy Brief No. 1.
| |||