Baudžiava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 80.240.8.78 (Aptarimas) darytas keitimas 3029322
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Costumes of Slaves or Serfs from the Sixth to the Twelfth Centuries.png|thumb]]'''Baudžiava''' – įteisinta [[feodalas|feodalo]] galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keistį šeimininką, keltis gyventį į miestą. Įvairiose šalyse galiojo ir papildomi valstiečių teisių apribojimai (senjoro teisė į valstiečio palikimą, vad. pirmosios nakties teisė, senjoro teisė bausti valstietį).
 
Baudžiava Europoje išsivystė ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s, kai vergai tapo [[libertinai]]s, suteikus jiems dalinę laisvę, o laisviesiems bendruomeninikams apribota dalis teisių. VII-IX a. Vidurio ir Vakarų Europoje valstiečių priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima, daugiausiai baudžiauninkų buvo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], tuo tarpu [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ([[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]]) jų nebuvo visai. Vyravo dviejų rūšių renta – [[činšas]] (duoklė [[pinigai]]s) bei natūrinė [[duoklė]].