Gyvenvietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
Šie požymiai dažniausiai labai susiję ir sumišę tarpusavyje, nes, tarkime, socialiniai aspektai dažnai neatskiriami nuo architektūrinių sprendimų (pilis – lūšnynas).
Dažniausiai gyvenvietės yra ne tik teritorinis, bet ir atskiras juridinis vienetas, kuriam hierarchiškai gali paklusti smulkesni savivaldos organai (miesto savivaldybė-seniūnijos).
Gyvenvietė yra teritorinė sąvoka, tačiau tai sykiu ir [[Bendruomenė|bendruomeninis]] organizmas, todėl, norint gyvenvietę tinkamai valdyti bei tenkinti jos gyventojų reikmes, dažniausiai susikuria vienokio ar kitokio tipo bendruomenės, renkančios valdžios organus (seniūnas, meras…). Kartais ši valdžia gali būti ne tik oficiali, bet ir alternatyvi/opozicinė (pavyzdžiui, kalėjimuose, getuose).
Gyvenvietės sąvoka aktuali įvairiose žmonių veiklos srityje: architektūroje, civilinėje teisėje, kultūroje, transporto reguliavimo srityje ir kt. Nuo to priklauso ir specifiniai gyvenvietės apibrėžimai įvairiose reguliavimo srityse, pavyzdžiui: kelių eismo taisyklės gyvenvietę apibrėžia taip: "Gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia", o pabaigoje - „Gyvenvietės pabaiga".
Lietuvos Respublikos įstatymai Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (1994 m. ir vėlesnės redakcijos) apibrėžia tokias Lietuvos Respublikos gyvenvietes:
| |||