Darbuotojų motyvavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{cleanup|Reikia vikizuoti.}}
'''Darbuotojų motyvavimas''' gali būti apibrėžtas, kaip suteikianti energiją, nukreipianti ir išsaugojanti žmonių [[Elgesys|elgesį]] priemonė.<ref name="stone">Stone, R, ([[2005]]), Human Resource Management, 5th edition, John Wiley and Sons, QLD Australia.p 412-414</ref>
Darbuotojų motyvavimas viena iš trijų sunkiausių užduočių su kuriomis susiduria darbdavys, norėdamas sėkmingai valdyti verslą. Darbuotojų motyvavimas gali būti tiesioginiame [[konfliktas|konflikte]] su darbdavio naudojamomis kontrolės priemonėmis. Dubin (1958) apibrėžia [[Motyvacija|motyvaciją]], kaip „kažką kas pastūmėja žmogų veikti ir stūmėja ištisai, jei jau [[veikla]] prasideda.<ref name="dubin">Dubin, R, ([[1958]]) The World Of Work: Industrial Society and Human Relations, Prentice – Hall, Englewood Cliff, NJ, p 213</ref>
== Darbuotojų motyvavimo priemonės ==
Gali būti taikomos įvairios darbuotojų [[motyvavimo priemonės]]:
* [[Atlyginimas]]
* Papildomos atostogų dienos (pvz., kaip atlygis už gerai atliktą užduotį, ar ilgą gerą darbą)
* Premijos ir/ar priedai prie atlyginimų
* Įvertinimo pažymėjimo priemonės (pvz., garbės raštai, padėkos)
* Kelionės išlaidų iš/į darbą kompensavimas arba atvežimas į darbą įmonės transportu
* Papildomas (darbdavio apmokamas) [[sveikatos draudimas]]
* Papildomas (darbdavio apmokamas) pensijų kaupimas
* Papildomas (darbdavio apmokamas) [[gyvybės draudimas]]
* Darbdavio apmokamos sveikatingumo paslaugos (pvz., apsilankymas sanatorijoje)
* Sudaroma galimybė mokytis, studijuoti
Eilutė 23:
== Motyvacijos teorijos ==
[[Motyvacija]] – tai tam tikro [[elgesys|elgesio]], veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs [[motyvas|motyvai]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2005</ref>
Motyvas tai:
1. Skatinamoji priežastis, veiksnys;
Eilutė 29:
3. Vidinis veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą.
Pats žodis motyvacija atsirado tik apie dvidešimtuosius praeito amžiaus metus. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie sukelia tai „kas verčia veikti“. Pradinė motyvacijos sąvoka reiškė visumą veiksmų, įtakojančių ekonomikos veikėjų, o ypatingai vartotojų, elgesį.
[[Psichologija|Psichologijos]] moksle motyvacija suprantama kaip visuma faktorių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą [[tikslas|tikslą]].
Žmogaus sąveika su jo darbu yra sąlygojama įvairiausiu vidinių ir išorinių, prieštaringų, kartais sunkiai nusakomų, veiksnių, kurie yra daugelio mokslų – [[vadyba|vadybos]], [[psichologija|psichologijos]], [[Sociologija|sociologijos]], [[Antropologija|antropologijos]], [[Ekonomika|ekonomikos]], [[Politika|politikos]], [[Filosofija|filosofijos]], [[Ergonomika|ergonomikos]] ir kt. [[Mokslas|mokslų]] [[tyrimo objektas]].
Eilutė 37:
Skirtingi autoriai pateikia atskirą motyvacijos teorijų klasifikavimą: R. Šimukonytė (2005) išskiria keturis motyvacijos modelius: racionalųjį – ekonominį; socialinį; poreikių ir kompleksinį modelį [13]; R. Adomonienė, A. Sakalas ir kt. (2002) motyvacijos teorijas skirsto į ankstyvąsias ir šiuolaikines. F. Taylor „Tradicinis modelis“, E. Mayo „Žmonių santykio modelis“ bei D. Mc.Gregogor „Žmonių išteklių modelis“ priskiriami ankstyvosios motyvacijos teorijoms, šiuolaikines motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines: turinines ir procesines. Turininės teorijos yra grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Jos taip pat vadinamos poreikių teorijomis. Čia stengiamasi rasti atsakymą, kodėl atsiranda motyvacija, kas ją lemia.
[[Teorija|Teorijos]], pagrįstos žmonių [[elgsena]], kurią sąlygoja jų [[lūkesčiai]], bei savo elgesio pasekmių suvokimas – vadinamos procesinėmis teorijomis. Joms priskiriamos lūkesčių, bei teisingumo teorijos. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia motyvacija, kaip ji keičiasi ir lemia darbuotojų specifinį elgesį. [2, p.85]
'''Poreikių teorijos'''
Poreikių teorija, pagrįsta tuo, jog asmuo yra [[Motyvacija|motyvuotas]] tol, kol jis dar nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio. Jei [[poreikis]] yra patenkintas, jis nebemotyvuoja.
Viena iš populiariausių poreikių teorijų yra [[Abraham Maslow|A. Maslow]] [[poreikių hierarchija]].
'''Maslow poreikių hierarchija'''
1943 m. [[Abraham Maslow|A. Maslow]] poreikių hierarchijos teoriją sukūrė daugelį metų stebėjęs ir tyręs klinikoje savo pacientus. Psichologas teigia, jog žmogus yra norintis [[individas]]. Jis turi įgimtą norą patenkinti [[poreikis|poreikius]].
Maslow teorija teigia, jog motyvacija yra penkių pagrindinių poreikių – fiziologinių, saugumo, socialinių, pagarbos, saviraiškos – funkcija. Poreikiai atsiranda pakopa po pakopos. Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo, kai patenkinami šie, atsiranda socialiniai ir taip laiptais aukštyn.
Maslow poreikių teorijos silpnoji pusė ta, jog skirtingose kultūrose vyrauja skirtingi [[prioritetas|prioritetai]]. Fiziologinis poreikis nebūtinai yra pirmas iš tenkintinų, atsižvelgiant į tautos [[metalitetas|mentalitetą]]. Šis modelis taikytinas [[vartotojiška visuomenė|vartotojiškai visuomenei]].
'''F. Herzberg motyvacijos teorija'''
[[Frederick Herzberg|Herzberg]] dviejų veiksnių [[Motyvacija|motyvacijos]] teorija teigia, kad individų pasitenkinimas didžiąja dalimi priklauso nuo darbo esmės, atsakomybės, pasiekimų, pripažinimo, paaukštinimo bei tobulėjimo galimybių, o nepasitenkinimas – nuo kompanijos politikos ir valdymo, vadovavimo kokybės, pavaldinių ir vadovų santykių, darbo sąlygų, [[Atlyginimas|atlyginimo]], santykių su kolegomis, asmeninio gyvenimo, [[Socialinis statusas|statuso]], saugumo. Nepasitenkinimą sukeliantys veiksniai vadinami higieniniais. Pasitenkinimą lemiančių veiksnių nebuvimas dar neįtakoja nepasitenkinimo, tačiau darbuotojas nebus pakankamai motyvuotas darbui, todėl šie veiksniai vadinami motyvatoriais. F. Herzberg teigia, jog pasitenkinimą sąlygojantys veiksniai (motyvatoriai) yra atskiri ir nepriklausomi nuo nepasitenkinimą sąlygojančių [[veiksnys|veiksnių]] (higieninių) (Wikipedija, 2006).
| |||