Baudžiava: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
Atšauktas naudotojo 80.240.8.78 (Aptarimas) darytas keitimas 3029322
S (Atšauktas naudotojo 80.240.8.78 (Aptarimas) darytas keitimas 3029322)
Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.
 
XVIII a. pabaigoje kai kurie bajorai mėgino vykdyti reformas, kuriomis mėginta derinti baudžiavą su rinkos ekonomikos santykiais, naikino lažą bei didino asmenines valstiečių teises, gausėjo raginimų visiškai naikinti baudžiavą. Tačiau [[1795]] m. prijungus didžiąją dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos, baudžiava pasunkėjo. Pradėta pardavinėti valstiečius be žemės, įvesta revizinio asmens bei rekrutų prievolės. XVIII a. pradžioje dalis dvarininkų siūlė paleisti valstiečius iš baubaudžiavos, nesuteikiant žemės, tačiau carinė valdžia tam griežtai nepritarė. [[1861]] m. [[Baudžiavos panaikinimo reforma]] baudžiava pradėta naikinti, per [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimą]] naikinta radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę.
 
[[Užnemunė]]je, kuri po padalijimų iki Napoleono karų priklausė [[Prūsija]]i, baudžiava panaikinta [[1807]] m., valstiečiai turėjo išpirkti žemę. [[1864]] m. dėl sukilimo žemė pripažinta valstiečių nuosavybe, panaikinti nesumokėti mokesčiai, taip pat žemės gavo bežemiai valstiečiai, bet tuo pačiu beveik dvigubai padidinti mokesčiai.
28 515

pakeitimų