Normanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ų |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Normannen.png|thumb|250px|Normanų užkariavimo teritorija pažymėta raudonai]]'
Normanų puolimai Vakarų Europoje
I tūkstm. pab. Europos gyventojai kentėjo plėšikiškus, niokojančius pagonių normanų antpuolius. Normanai - žmonės iš šiaurės - buvo dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai. Europoje jie dar vadinti tiesog danais, švedais, Rusioje - variagais, Bizontijoje - rusais, o Baltų žemėse - žuvėdais. Jie save vadino vikingais. Normanai buvo pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, tačiau labiausiai išgarsėjo kaip žiaurūs plėšikai. žygiai tęsėsi nuo VII a. pab. iki XII a. vidurio.
Pirmą kartą normanų lavai pasirodė 787m. Didžiosios Britanijos krantuose. Anglijoje ir Airijoje normanai įkūrė kolonijas. Anglijos valdovai nuolat su jais kariavo. Kovose žuvo daugybe žmonių, tačiau Normanų jie taip ir neišstumė. Anglams pavyko išsivaduoti tik XI a. pr.
Niekas nebudavo apsaugotas nuo normanų antpuolių. Ginkluoti kovos kirviais, ietimis, lankais, kalavijais ir skydais jie puldinėjo kaimus, miestus. Juos ypač traukdavo vienuolinai, kuriose tuo metu buvo sukaupta daug turto. Jie grobdavo viską kas tik pakliudavo po ranka : vyną, įrankius, metalus, net ir žmones, kurios vėliau parduodavo. Brėmeno vyskupas Rimbertas, kuris yra aprašęs vikingų žygius į protėvių žemes, kronikoje pasakoja apie Hamburgo, tuomet vadinto Hamaburgu, nusiaubimą 845m. Įveikę sienas ir gynėjus, normanai keletą dienų plėšė miestą, o vėliau jį padegė.
| |||