15:39, 18 lapkričio 2010 versija taisyti TXiKiBoT (aptarimas \| indėlis) Botai 110 522 keitimai S robotas Pridedama: hy:Շառլոթ Բրոնտե ← Prieš tai darytas keitimas		03:17, 22 lapkričio 2010 versija taisyti anuliuoti Xqbot (aptarimas \| indėlis) Botai 116 441 keitimas S robotas Pridedama: ml:ഷാർലറ്റ് ബ്രോണ്ടെ; smulkūs taisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: Likę gyvi vaikai - Branvelis, Šarlotė, Emilė ir [[Anė Brontė\|Anė]] - pradėjo užrašinėti istorijas apie savo įsivaizduojamų svajonių karalysčių gyventojų gyvenimus ir sunkumus. Šarlotė ir Branvelis sukūrė [[Džordžas Baironas\|baironiškų]] istorijų apie savo svajonių šalį - Angriją, o Emilė ir Anė parašė eilėraščių ir straipsnelių apie sąvąją - Gondalą. Pasakojimai buvo ganėtinai rafinuoti ir painūs (yra išlikę rankraščių) ir padėjo pagrindą jų tolesnei ir tobulesnei literatūrinei veiklai. Šarlotė toliau tęsė mokslus Rouhede, Mirfilde, 1831-1832 m., kur sutiko ištikimas drauges Eleną Nasi (Ellen Nussey) ir Merę Teilor (Mary Tailor). Tuo laikotsrpiu ji parašė romaną ''The Green Dwarft'' ([[1833]] m.). [[1835]]-[[1838]] m. dirbo mokytoja, o [[1839]]-[[1841]] m. gyvernante įvairiose Jorkšyro šeimose. [[1842]] m. kartu su Emile ji išvyko į [[Briuselis\|Briuselį]], kur įsidarbino privačioje mokykloje. Šarlotė dėstė [[anglų kalba\|anglų kalbą]], o Emilė - [[muzika\|muziką]]. [[1842]] m. mirus tetai, seserys buvo grįžę į [[Anglija\|Angliją]], o [[1843]] m. Šarlotė grįžo į Briuselį viena. Šis, antrasis, gyvenimo [[Belgija\|Belgijoje]] etapas jai nebuvo lengvas: ją apniko vienišumas, nostalgija ir stiprus prisirišimas prie mokyllos direktoriaus Konstantino Hedžerio. Galiausiai [[1844]] m. ji grįžo atgal į Hovortą ir Briuselyje patrirus išgyvenimus šiek tiek pritaikė romanuose ''"Profesorius"'' ir ''"Vijetė"''. Eilutė 21: Šarlotė liko su tėvu. "Džeinės Eir" pasisekimas leido jai užmegzti kontaktus su tokiais žmonėmis kaip Harieta Martino (''Harriet Martineau''), Elizabeta Gaskel (''Elizabeth Gaskell''), [[Viljamas Meikpisas Tekerėjus\|Viljamu Meikpisu Tekerėjumi]] (William Makepeace Thackeray) ir Džordžu Henriu Liuisu (''G.H. Lewis''). Jos leidėjai dažnai kviesdavo Brontė į [[Londonas\|Londoną]], kur atsiskleisdavo jos tikroji asmebybė. Jos knyga įžiebė [[feminizmas\|feminizmo]] kibikštį literatūroje. Pagrindinė romano herojė - Džeinė Eir- buvo panaši į autorę, stipri moteris. Tačiau nenorėdama ilgesniam laikui palikti senyvą tėvą, ji dažniausiai išvykdavo vos keletui savaičių. [[1854]] m. birželį Šarlotė susituokė su tėvo padėjėju Arturu Belu Nikolsu ir greitai pradėjo lauktis. [[Nėštumas\|Nėštumo]] laikotarpiu jos sveikata smarkiai pablogėjo ir anot Gaskelio, jos pirmojo biografo, "vis kamuodavosi nuo šleikštulio ir pasikartojančio silpnumo". Šarlotė kartu su negimusiu savo kūdikiu mirė [[1855]] m. [[kovo 31]] d., būdama 38 metų amžiaus. Jos mirties liudijime pažymėta, kad mirtį sukėlė džiova, tačiau daugelis biografų teigia, kad ji ko gero mirė nuo [[dehidracija\|dehidratacijos]] ir maistinių medžiagų trūkumo, ką įtakojo nesiliaujantis [[vėmimas]], sukeltas rytinio šleikštulio. Taip pat gali būti, kad ji užsikrėtė [[šiltinė\|šiltine]] nuo tarnaitės Tabitos Akordi, kuri mirė prieš ją. Šarlotė palaidota šeimos kriptoje šv. Mykolo ir visų angelų bažnyčioje Hovorte, Vakarų Jorkšyre (Anglijoje). == Bibliografija == Eilutė 78: [[ko:샬럿 브론테]] [[la:Carola Brontë]] [[ml:ഷാർലറ്റ് ബ്രോണ്ടെ]] [[nl:Charlotte Brontë]] [[no:Charlotte Brontë]]

Charlotte Brontë: Skirtumas tarp puslapio versijų