Liberalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
rv
Eilutė 1:
'''Liberalizmas''' ({{la|libere}} „laisvas“) – tai [[sąvoka]], apimanti kelias reikšmes. Tai – politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir [[laisva rinka|laisvą rinką]], susiformavusi [[Anglija|Anglijoje]] [[XIX amžius|XIX amžiuje]].
 
[[Tarptautiniai santykiai|Tarptautinių santykių]] paradigma, kai pripažįstama, kad [[valstybė]]s nėra pagrindinės [[Tarptautiniai santykiai|tarptautinių santykių]] veikėjos, o juose dalyvauja ir kiti veikėjai (pvz., nevyriausybinės organizacijos, teroristinės grupuotes).
 
Kita reikšmė: asmenų pažiūrų, nuostatų, bei poelgių toleravimas, nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne.
 
----
 
'''Žymiausi teorijos kūrėjai ir puoselėtojai:'''
 
* '''[[Adamas Smitas]] (''' (Adam Smith'', 1723-1790) anglas, įdėjęs reikšmingiausią indėlį konstruojant liberalizmo ekonominę programą XVIII. A. Smitas pagrindė savo pažiūras veikale „Tautų turtas“, kurioje aiškinama, jog vyriausybei nedera kištis į ūkio valdymą ir jos paskirtis, būtina užtikrinti laisvą rinkos funkcionavimą.
* '''[[Džeremis Bentamas]] (''' (Jeremy Bentham'', 1748-18-32) XIX a. šių liberalizmo pirmtakų siekėjas, filosofas, utilitarizmo teorijos kūrėjas.
* '''[[Džonas Stiuartas Milis]] (''' (John Stuart Mill'', 1806-1873) savo veikaluose liberalizmo politinę doktriną išdėstė kaip vientisą logišką minčių seką nuo pagrindinės idėjos apie žmogaus laisvę ir tą reikalavimą atitinkančios valstybės ir santvarkos.
 
== Esminiai liberalizmo pagrindai ==
eilutė 18 ⟶ 16:
Iš esmės, liberalai prieštarauja ir centralizuotam valstybės valdymui bei įstatymams. Valstybė renka [[mokesčiai|mokesčius]] ir taip iš žmogaus per [[prievarta|prievartą]] atimama [[nuosavybė]]. Jei individas atsisako duoti pinigus, dažniausiai iš jo atimama [[laisvė]]. Mokesčiai, šiuo požiūriu, yra blogis.
 
Draudimai, kaip, pvz., draudimas vartoti narkotines medžiagas, [[privalomas mokymasis]] ir panašūs dalykai pažeidžia žmogaus laisvę, todėl jų taip pat neturėtų būti. Kiekvienas individas gali daryti ką nori, jei tai nepakenkia kitų individų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, kenkėjas privalo prisiimti atsakomybę.
 
Radikalūs liberalai (žr. [[anarchokapitalizmas]]) siūlo iki minimumo sumažinti valstybines institucijas arba jas iš viso panaikinti, viską turėtų reguliuoti laisva rinka.
 
NUOSTATAI:
Jokie aktai negali būti teisėti, jei pažeidžia individo laisvę ar nuosavybę
 
Individų apsauga turi rūpintis valstybė
 
Valstybė gali pasitelkti policiją, kariuomenę ir ši galia gali būti naudojama tik žmonių laisvei ginti
 
Valdžia turi veikti kaip privati institucija
 
Valdžia negali asmens versti ka nors daryti, ar nedaryti
 
Valdžios pareigūnų veiksmai neturi būti savanaudiški ir nevaržomi įstatymų
 
Liberalizmo idėjos konstituciškai buvo įtvirtintos JAV Teisių bilyje, anglų „Habeas corpus act“ ir kituose svarbiuose to meto Europos dokumentuose.
 
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Liberalism}}
 
{{polit-stub}}
 
{{Commons|Category:Liberalism|no=T}}
 
[[Kategorija:Liberalizmas| ]]