Virtualus privatus tinklas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: nl:Virtueel Particulier Netwerk |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Virtualus privatus tinklas''' ({{en|Virtual Private Network}}, ''VPN'') - atskirų nutolusių vienas nuo kito [[kompiuterinis tinklas|kompiuterinių tinklų]] sujungimas į vieną tinklą [[internetas|internetu]].
Virtualumas pasireiškia tuo, kad tinklas yra organizuojamas ne tiesiogiai, o per internetą. Privatumas - tuo, kad tinklas apsaugotas nuo nesankcionuoto prisijungimo iš išorės. VPN technologija leidžia saugiai ir greitai išplėsti, pvz., kokios nors organizacijos kompiuterinį tinklą, pasinaudojant pasauline interneto infrastruktūra. Tam nereikia ieškoti skirtosios linijos nuo padalinio A iki padalinio B: abiejuose padaliniuose pakanka, kad būtų po VPN technologijos įrenginį ir interneto ryšį<ref>[http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1118&id=112247 „Virtualūs privatūs tinklai - nauda verslui“] 2003 02 06, „Verslo žinios“,VPN
VPN terminas anksčiau asocijavosi su tokiomis nutolusiomis jungiamosiomis paslaugomis kaip viešųjų telefonų tinklu ir Frame Relay PVCs, bet galiausiai nusistovėjo kaip IP pagrindu esančių duomenų perdavimo tinklu sinonimas. Kol iškilo ši koncepcija, didžiosios korporacijos išleido daug resursų, (išteklių) tam, kad įrengti kompleksą privačių tinklų, dabar paprastai (dažniausiai) vadinamų Intranetu. Šie tinklai buvo įrengiami naudojant labai brangią kelių serviso nuomą, Frame Relay, ir bankomatus tam, kad pajungti nutolusius vartotojus. Mažesniems padaliniams ir mobiliems darbuotojams nutolusiems gale, kompanijos papildydavo savo tinklus nutolusios prieigos serveriais ar ISDN. Tuo pačiu metu mažo – vidutinio dydžio įmonės, neįgalinčios išsinuomoti linijų, buvo nukreiptos (perkeltos) į žemo greičio paslaugas.
Kai internetas tapo vis labiau prieinamas o duomenų siuntimo greitis didėjo, kompanijos pradėjo keisti savo Intranetą į tinklą ir sujunginėti vidinius ir išorinius vartotojus, toks tinklas dabar žinoma Ekstraneto vardu. Vis dėlto, nors ir mažai kainuojantis ir greitai įdiegiamas kaip Internetas, yra viena fundamentali – saugumo problema.
Šiandien VPN sprendimai nugali (įveikia) saugumo faktorių. Naudojant specialius tuneliavimo protokolus ir kompleksą kodavimo procedūrų, duomenų vientisumas ir privatumas didele dalimi pasiekė Point-To-Point jungties lygį. Kadangi šios operacijos vyksta viešame tinkle, VPN įgyvendinimas gali atsieiti žymiai mažiau, negu privačių nuomojamų servisų.
Nors ir (net jei) įgyvendinti greitą VPN reikėjo didelių (išsamių) ekspertizių (kompetencijos), technologija jau buvo subrendusi tokiam lygiui, kuris darė jos išdėstymą paprastu ir prieinamu sprendimu visų dydžių verslo vienetams, įskaitant ir mažo – vidutinio dydžio įmones, kurios anksčiau praleido e-revoliuciją (perversmą). Naudojant Internetą, kompanijos gali sujungti savo nutolusius ofisus, projektų komandas, verslo partnerius ir e-klientus į pagrindinį bendrą (korporatyvinį) tinklą. Mobilūs darbuotojai ir dirbantys namie kompanijos darbuotojai gali saugiai susijungti skambindami į POP (Point-Of-Presence) iš lokalaus ISP (Interneto Paslaugų Tiekėjo). Su VPN organizacijos mato neatidėliotinas kaštų mažinimo galimybes savo tarpmiestinių pokalbių išlaidoms [mokesčiams] (tai ypač svarbu globalioms kompanijoms), nuomojamų linijų išlaidoms [mokesčiams], aparatūros inventoriui (pvz.: dideliems modemų suolams) ir tinklo palaikymo reikalavimams.
Nr. 25, „Karjera ir vadyba“, Nr. 5, 1 p.</ref>.vpn
== Išnašos ==
| |||