[[File:Baltics 1882.JPG|thumb|280px|Užnemunė ir aplinkinės sritys 1882 m.]]
Iki XIII a. čia gyveno [[baltaijotvingiai|baltųdainuviai]], gentys:o didesniojojepačiame dalyješiauriniame [[jotvingiai]] ([[dainaviai]] pietuosepakraštyje irpalei [[sūduviaiNemunas|Nemuną]] centre), o šiauriniame pakraštyje – [[lietuviai]]Žemaičiai ([[aukštaičiaibaltų gentis)|žemaičiai]]). Kraštas iki XX a. vidurio dažnai vadintas Sūduva. XIV a. dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų labai sumažėjo gyventojų ir Užnemunė iš dalies tapo [[dykra]]. Po [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] oficialiai buvo nustatyta siena tarp [[LDK]] ir kryžiuočių, iš esmės sutampanti su vakarine Užnemunės riba. XV a. pradžioje – XVIII a. pradžioje čia vyko vidaus kolonizacija, apgyvendinta daugiau žmonių. Užnemunė priklausė [[Žemaitijos seniūnija]]i ir [[Trakų vaiv]]adijos [[Kauno apskritis|Kauno]] bei [[Trakų apskritis|Trakų]] apskritims. XVII–XVIII a. dalis Užnemunės palei [[Prūsija|Prūsijos]] sieną maždaug tarp [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Virbalis|Virbalio]] buvo vadinama Užigirio kraštu (dekanatu); čia smarkiai buvo kertamos girios, kūrėsi gyvenvietės, o Užnemunės vidurys tebebuvo rečiau apgyvendintas.
Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]]–[[1807]] m. Užnemunė buvo viena [[Prūsijos karalystė]]s provincijų ([[Naujoji Rytų Prūsija]]), [[1807]]–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunig]]aikštystei, [[1815]]–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaiv]]adijoje, [[1837]]–[[1867]] m. – [[Augustavo gub]]ernijoje, o [[1867]]–[[1915]] m. įėjo į [[Suvalkų gub]]erniją, dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.
