Etnografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

748 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S (robotas Pridedama: id:Etnografi)
 
Lietuvoje pagal susiformavusią tradiciją etnografija yra mokslinės [[Istorija|istorijos]] pagalbininkės, [[Kraštotyra|kraštotyros]] dalis, kartu su [[tautosaka]] tirianti materialųjį ir intelektualųjį tautos kultūros paveldą. Etninė kultūra – tai kaimo, miestelio, miesto ar regiono gyventojų iš kartos į kartą perduodamų kultūros vertybių visuma – su tautos istorija susijusi istorinė atmintis, tradicijų, papročių, tautosakos, muzikos, šokių, kalbos etninio savitumo – tarmių, etninių vietovardžių gerbimas ir išsaugojimas ateities kartoms.
 
Etnografijos tyrimų objektai yra kraštovaizdis, urbanistikos paveldas, [[dvarai]], sakralinė [[architektūra]], mažoji architektūra, etninė architektūra, statinių puošyba, technikos vertybės, [[tautinis kostiumas]], [[audinių raštai]], vestuviniai sodai, [[Margučiai|margučių]] raštai, Užgavėnių kaukės, žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, šventės, tradicijos, tautinių mažumų kultūros paveldas, memorialinės laidojimo vietos, o ypač iš kitų tautų Lietuvą dar išskiria metalinės [[kryžių viršūnės]] ir sakralinė medžio skulptūra.
 
Pirmieji etnografai Lietuvoje buvo [[Simonas Daukantas]], [[Dionizas Poška]], [[Eustachijus Tiškevičius]].
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas