Andrius Dubinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Namins (aptarimas | indėlis)
Papildymų šaltinis: Lietuviškoji enciklopedija, t. 7, K., 1933, p.78-79.
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]]. Studijavo [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinėje akademijoje]] ir ją baigė teologijos magistro laipsniu. Po to, 1901 m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteteuniversiteto]] teisės fakultetą. [[Peterburgas|Peterburge]] tarnavo valdininku [[Rusijos Senatas|Senate]] ir ministerijoseFinansų ministerijoje, mokytojavo. Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. Iš caro valdžios buvo gavęs leidimą leisti lietuvišką laikraštį, kurį, kun. [[Pranciškus Būčys|Pranciškui Būčiui]] tarpininkaujant, perdavė [[Jonas Totoraitis|Jonui Totoraičiui]]. Pastarasis grįžęs į [[SeinaI|Seinus]] ėmė leisti laikraštį [[Šaltinis]].
 
Peterburge A. Dubinskas per [[Suomija|Suomiją]] gaudavo [[Tėvynės sargas|"Tėvynės Sargą"]] ir [[Žinyčia (laikraštis)|"Žinyčią"]], juos išsiuntinėdavo paštu. Kad nesukeltų įtarimo, siunčiami vokai turėjo Senato štampą. Grįžęs Lietuvon [[1924 m.]], mokytojavo, [[1928]]-[[1933]] m. buvo [[Prienai|Prienų]] [[taikos teisėjas]] ir [[Marijampolės apygardos teismas|Marijampolės apygardos teismo]] narys, o [[1934]] – [[1938]] m. - [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]] pirmininkas.
 
Artimai susipažino su Vidaus reikalų ministerijos valdininku Strolmanu, kuriam buvo pavesta ruošti medžiagą ir pristatymą Ministrų komitetui lietuviškos spaudos lotynų rašmenimis reikalu. Ministerija 1903 m. jau buvo galutinai nusistačiusi leisti lietuviams spaudą lotyniškomis raidėmis tik maldaknygėms ir kalendoriams spausdinti, ir šiam savo sumanymui jau buvo gavusi kitų suinteresuotų institucijų pritarimą. Andrius Dubinskas įprašė Strolmaną pristatymą Ministrų komitetui pristabdyti ir surasti pretekstą surinkti papildomos medžiagos. Buvo užklaustas ir naujai paskirtas Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolk- Mirskij.Jo nuomonė suteikė pagrindo klausimą svarstyti iš naujo. To išdavoje 1904 m. spauda lietuviams buvo grąžinta be jokių suvaržymų.
1921-1922 m. tarnavo Lietuvos konsulu Petrograde. Grįžęs Lietuvon [[1924 m.]], mokytojavo, [[1928]]-[[1933]] m. buvo [[Prienai|Prienų]] [[taikos teisėjas]] ir [[Marijampolės apygardos teismas|Marijampolės apygardos teismo]] narys, o [[1934]] – [[1938]] m. - [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]] pirmininkas.
 
Nuo [[1890 m.]] bendradarbiavo [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininke“]], „Tėvynės sarge“, [[Vilniaus žinios|„Vilniaus žiniose“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpe“]], [[Draugija (laikraštis)|„Draugijoje“]] ir kituose. Lietuvą užėmus [[Raudonoji Armija|Raudonajai Armijai]], 1945 m. suimtas.