Frankai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 84.240.31.142 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (JAnDbot keitimas)
Eilutė 1:
[{{{{{{{{{{[Vaizdas:Franks expansion.gif|thumb|250px|Frankų ekpansija]]'''Frankai''' buvo viena iš keleto vakarų germanų genčių federacijų. Pirmą kartą kaip ''Franci'' paminėti III a. antrosios pusės romėnų šaltiniuose. Genčių federaciją sudarė [[germanų gentys]]: [[Salijų frankai|salijai]], ''[[sugambri]], [[chamavi]], tencteri, [[chattuarii]], [[bructeri]], [[usipetes]], [[ampsivarii]], [[chatti]]''. Jie atkeliavo į vėlyvąją [[Romos imperija|Romos imperiją]] iš dabartinės vidurio [[Vokietija|Vokietijos]] ir apsigyveno [[Galija|Galijoje]], kur buvo priimti kaip federatai (''foederati'') ir įkūrė karalystę teritorijoje, apimančioje didžiąją dalį dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir vakarinę Vokietijos dalį ([[Frankonija]], [[Reino žemė]], [[Hesenas]]).
 
486 m. [[Chlodvigas]], frankų saliečių vadas, nugalėjo [[Siagrijus|Siagrijų]] (''Sygarius'') Suasono (''Soissons'') mūšyje ir užvaldė visą šiaurinę ir centrinę Galiją. Chlodvigas taip pat įamžino virtinę pergalių prieš kitas germanų gentis, pvz.: alemanus [[Tolbiako mūšis|Tolbiako mūšyje]]. 496 m. jis priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]]. Tai suteikė jam teisėtumą ir galią jo krikščioniams pavaldiniams ir [[bažnyčia|bažnyčios]] paramą prieš vizigotus. Jis nugalėjo [[Alarikas II|Alariką II]] Vouillé mūšyje 507 m. ir okupavo Akvitaniją (ir Tulūzą). Gotai persikėlė į [[Toledas|Toledą]] dabartinėje [[Ispanija|Ispanijoje]]. Chlodvigas padarė Paryžių karalystės sostine ir įkūrė [[Merovingai|Merovingų dinastiją]], bet po jo mirties karalystė iširo. Jo įpėdiniai pasidalino valstybę, taip atsirado keturios karalystės: [[Paryžiaus karalystė|Paryžiaus]], [[Orleano karalystė|Orleano]], [[Suasono karalystė|Suasono]] ir [[Reimso karalystė|Reimso]]. Kai [[Austrazija|Austrazijos]] rūmų valdytojas Pepinas iš Herstalio nugalėjo savo priešininką iš [[Neustrija|Neustrijos]] Tertry mūšyje, Merovingai prarado valdžią savo rūmų valdytojams. Herstalio šeima tapo [[Karolingai|Karolingų dinastija]]. Tuo metu musulmonai užkariavo Ispaniją ir kėlė grėsmę frankų karalystei. Kunigaikštis Odonas Didysis nugalėjo pagrindines įsiveržusias pajėgas 721 m. prie Tulūzos, bet nesugebėjo atmušti antpuolio 732 m. [[Karolis Martelis]] nugalėjo musulmonus Puatjė mūšyje ir pelnė frankų karalystėje pagarbą ir galią. 751 m. jo sūnus [[Pepinas Trumpasis]] tapo karaliumi ir oficialiai pradėjo Karolingų dinastiją.