22:17, 15 lapkričio 2010 versija taisyti Kanarskas (aptarimas \| indėlis) 3 722 keitimai foto, red. ← Prieš tai darytas keitimas		23:01, 15 lapkričio 2010 versija taisyti anuliuoti Kanarskas (aptarimas \| indėlis) 3 722 keitimai S Kitas pakeitimas →
Eilutė 38: [[1928]] m. įkurtas Budrių [[LŠS\|šaulių būrys]], kurio Garbės nariu buvo [[generolas]] [[Petras Šniukšta]], gyvenęs [[Notiškė]]s dvarelyje. Lietuvių katalikių moterų draugijos narės [[1939]] m. įsteigė Budriuose savo skyrių. Po karo netoli kaimo esančiuose Bumbulių-Žutautų miškuose veikė [[Kartenos valsčius\|Kartenos valsčiaus]] [[Lietuvos partizanai\|partizanų]] Kadugio būrys, priklausęs [[Kardo rinktinė\|Kardo rinktinei]]. Būrio vadas [[Jonas Žutautas]] [[1946]] m. šalia kaimo pateko į [[stribai\|stribų]] ir [[NKVD\|enkavedistų]] pasalą ir buvo mirtinai sužeistas. Netrukus būrys peraugo į Buganto kuopą, kuriai [[1948]] m. vadovavo [[Lietuvos kariuomenė]] [[savanoris\|kūrėjas savanoris]] [[Juozas ~~Šlušnys~~Slušnys]], [[1948]] m. pabaigoje žuvęs netoli [[Baubliai\|Baublių]] kaimo. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių [[klebonas]] Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - Švyturys (Kretinga). - [[1966]] m. liepos 28. - P. 3</ref> [[1948]]–[[1951]] m. iš bažnytkaimio buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas, iš viso – 16 žmonių.<ref>[[1941]]-[[1952]] metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, [[1993]]. - T. 1. - P. 435, 443–444, 452, 460</ref>

Budriai: Skirtumas tarp puslapio versijų