Giruliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

598 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
red.
S (Atmestas 78.62.150.160 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (CD keitimas))
(red.)
{{kiti}}
{{Ltgyv
|pavad = Giruliai
* {{de|Försterei}}
}}
{{kiti}}
 
'''Giruliai''' – [[Klaipėdos miesto dalis]], esanti į šiaurę nuo centro, prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]].
'''Giruliai''' – [[Klaipėdos miesto dalis]], esanti į šiaurę nuo centro, prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Kaimą iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę vokiečių statyti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gynybiniai įtvirtinimai. [[2009]] m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.
 
Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis).
{{glžk|[[Klaipėdos geležinkelio stotis|Klaipėda]]|Giruliai|[[Kalotė]]}}
 
'''Giruliai''' – [[Klaipėdos miesto dalis]], esanti į šiaurę nuo centro, prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Kaimą iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę vokiečių statyti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gynybiniai įtvirtinimai. [[2009]] m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.
 
== Istorija ==
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje [[Prūsija|Prūsijos]] valdžia suteikė teisę [[Klaipėda|Klaipėdos]] pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.
 
Gyvenvietė išaugo po [[1923]] metųm., [[Lietuva]]i atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] vėl buvo prijungta prie [[Lietuva|Lietuvos]] ir Klaipėdos miesto. [[1947]]–[[1975]] m. Giruliai buvo [[miesto tipo gyvenvietė]].
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę [[Klaipėda|Klaipėdos]] pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.
 
Gyvenvietė išaugo po [[1923]] metų, [[Lietuva]]i atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] vėl buvo prijungta prie [[Lietuva|Lietuvos]] ir Klaipėdos miesto. [[1947]]–[[1975]] m. Giruliai buvo [[miesto tipo gyvenvietė]].
 
[[1970]] m. Giruliuose buvo 719 gyventojų.
 
{{adm2|3}}
{{admr|[[1946]]–[[1947]] m.||r3=3|[[Klaipėdos miestas]]}}
{{admr|[[1947]]–[[1975]] m.|miesto tipo gyvenvietė|}}
{{admr|[[1975]]–[[1995]] m.||}}
{{admr|[[1995]] m.|[[Melnragės ir Girulių seniūnija]]|[[Klaipėdos miesto savivaldybė]]}}
{{adme}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===
Girulių pavadinimas – asmenvardinės kilmės, nuo pavardės ''Girulis'' daugiskaitos (pavardė minima dar prieškariu). Vokiečiai vietovę vadino ''Försterei'' (vok. „girininkija“„[[girininkija]]“), kas yra savotiškas ''Girulio'' pavardės vertinys.
 
== Dzotai ==
Girulių pavadinimas – asmenvardinės kilmės, nuo pavardės ''Girulis'' daugiskaitos (pavardė minima dar prieškariu). Vokiečiai vietovę vadino ''Försterei'' (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.
[[2PK|II pasaulinio karo]] išvakarėse Giruliuose įrengti [[dzotas|dzotai]] – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, ruošiantis puolimui į rytusRytus. Fortus sudarė 9 gelbžetoniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spygliuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais.
 
Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu dzotų kompleksą sudaro 3 pastatai (didžiausiojo plotas 500 m²).
==Dzotai==
 
== Televizijos bokštas ==
[[2PK|II pasaulinio karo]] išvakarėse Giruliuose įrengti [[dzotas|dzotai]] – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, ruošiantis puolimui į rytus. Fortus sudarė 9 gelbžetoniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spygliuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais.
200 m aukščio [[Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas]] pastatytas [[1957]] m. Iš pradžių buvo retransliuojamos radijo stotys, vėliau – ir [[Lietuvos televizija]].
 
AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausanti įstaiga Giruliuose dabar pervadinta į Klaipėdos siuntimo tarnybą. Atnaujintos techninės bazės dėka pradėtos retransliuoti skaitmeninio formato televizijos programos. Šalia pagrindinės funkcijos – visų Lietuvoje girdimų radijo ir matomų televizijos programų retransliacijų, – stotis teikia ir bevielio interneto paslaugas.
Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu dzotų kompleksą sudaro 3 pastatai (didžiausiojo plotas 500 m²).
 
== Susisiekimas ==
{{glžk|[[Klaipėdos geležinkelio stotis|Klaipėda]]|Giruliai|[[Kalotė]]}}
 
[[Kategorija:Klaipėdos miesto dalys]]
23 612

pakeitimų