'''BhagavadgitaBhagavadgyta''' ([[sanskritas|sansk.]]''भगवद् गीता'', ''Bhagavad Gītā'', Dieviškoji giesmė) – [[Indija|Indijos]] ir pasaulio vaišnavų ([[Tarptautinė Krišnos sąmonės organizacija|krišnaitų]]) religinė knyga, vienas svarbiausių [[hinduizmas|hinduizmo]] šventraščių. Knygoje aprašomi [[Krišna|Krišnos]] ir princo [[Ardžuna|Ardžunos]] filosofiniai pokalbiai prieš Kurukšetros mūšį.
Knygoje princas Ardžuna pradeda abejoti savo jėgomis, suprasdamas, kad jis kovos su savo giminaičiais, draugais ir buvusiais mokytojais. Ieškodamas patarimo, jis kreipiasi į Krišną klausdamas, kaip jam elgtis mūšyje. Krišna pataria jam ieškoti harmonijos – [[dharma|dharmos]].
BhagavadgitąBhagavadgytą sudaro aštuoniolika skyrių ir apie 700 dvieilių – šlokų, kuriuose išdėstomi karma, džniana, radža ir bhakti jogos principai. BhagavadgitaBhagavadgyta yra viena iš sudėtinių [[Mahabharata|Mahabharatos]] epo dalių (aštuoniolika skyrių iš šeštosios knygos „Bhishma Parva“).
Pirmasis BhagavadgitąBhagavadgytą į lietuvių kalbą 1940 m. išvertė filosofas [[Vydūnas]]; jis pateikė ir filosofinių komentarų (išleista 1947 Detmolde, Vokietija). 1990 m. išleistas Tarptautinės Krišnos sąmonės parengtas leidimas su originaliu sanskrito tekstu, pažodiniu ir prasminiu teksto vertimu bei išsamiais šios organizacijos įkūrėjo A. C. Bhaktivedantos Svamio Prabhupados komentarais.
Eiliuotą literatūrinį vertimą parengė ir išleido (2000 m.) poetas [[Alfonsas Bukontas]].
