Poema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Ankstyvosios poemos dar vadinamos epais, epopėjomis. Jos sukurtos iš liaudies mitų, padavimų, religinių giesmių, istorinių kronikų. Joms būdinga heroika, svarbiausią vaidmenį vaidina siužetas. Vėliau epinių poemų pobūdis kito: pradėjo ryškėti autoriaus moralinė savimonė, psichologinės būsenos ([[Dantė]]s „Dieviškoji komedija“), filosofinės koncepcijos, meilės išgyvenimų motyvai ([[Šota Rustavelis|Š. Rustavelio]] „Karžygys tigro kailiu“), individualus formos virtuoziškumas (L. Ariosto „Pašėlęs Rolandas“).
 
[[Klasicizmas|Klasicizmo]] ir švietimo poezijoje šalia tradicinių herojinių paplito didaktinės, buitinės, filosofinės, satyrinės, herojinės komiškos (parodijinės) poemos ([[Džonas Miltonas|Dž.Miltonas]], F. Klopštokas, [[Volteras]]). [[Romantizmas|Romantizmo]] laikotarpiu susilpnėjo poemos epiškumas ir sustiprėjo lyrizmas. Reikšmingiausioms romantinėms poemoms būdinga asmenybės dvasinės istorijos perteikimas, tautos istorinio kelio filosofinis apmąstymas, lyriniai ir draminiai elementai, fragmentiškasustipentiška kompozicija ([[Džordžas Baironas|Dž.G. Baironas]], [[Michailas Lermontovas|M. Lermontovas]], [[Adomas Mickevičius|A. Mickevičius]], [[Julijus Slovackis|J. Slovackis]], [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]).
 
Nuo [[XIX amžius|XIX a.]] vidurio poema ėmė darytis labai priklausoma nuo bendrųjų literatūros srovių, poezijos motyvų, stiliaus kaitos dėsnių, poemos žanrinė plėtotė ėmė netekti savarankiškumo.