Poema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 7:
Ankstyvosios poemos dar vadinamos epais, epopėjomis. Jos sukurtos iš liaudies mitų, padavimų, religinių giesmių, istorinių kronikų. Joms būdinga heroika, svarbiausią vaidmenį vaidina siužetas. Vėliau epinių poemų pobūdis kito: pradėjo ryškėti autoriaus moralinė savimonė, psichologinės būsenos ([[Dantė]]s „Dieviškoji komedija“), filosofinės koncepcijos, meilės išgyvenimų motyvai ([[Šota Rustavelis|Š. Rustavelio]] „Karžygys tigro kailiu“), individualus formos virtuoziškumas (L. Ariosto „Pašėlęs Rolandas“).
[[Klasicizmas|Klasicizmo]] ir švietimo poezijoje šalia tradicinių herojinių paplito didaktinės, buitinės, filosofinės, satyrinės, herojinės komiškos (parodijinės) poemos ([[Džonas Miltonas|Dž.Miltonas]], F. Klopštokas, [[Volteras]]). [[Romantizmas|Romantizmo]] laikotarpiu susilpnėjo poemos epiškumas ir
Nuo [[XIX amžius|XIX a.]] vidurio poema ėmė darytis labai priklausoma nuo bendrųjų literatūros srovių, poezijos motyvų, stiliaus kaitos dėsnių, poemos žanrinė plėtotė ėmė netekti savarankiškumo.
| |||