Autoritarizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ro:Autoritarism |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Autoritarizmas''' – [[Diktatūra|diktatūrinė]] valstybės [[valdymo forma]], kai aukščiausią valdžią turi vienas [[asmuo]], kuris remiasi visišku valdinių paklusnumu.
Svarbiausi autoritarinio valdymo bruožai:
# Nevyksta reguliarūs ir laisvi [[rinkimai]];
# Suvaržomos [[pilietis|piliečių]] politinės teisės;
# Ribojama arba draudžiama politinių organizacijų ir [[Politinė partija|partijų]] veikla;
# [[Cenzūra|Cenzūruojama]] spauda ir kitos
# Valdymas remiasi [[kariuomenė|kariuomene]] ir susiformuoja po karinių perversmų ar politinių krizių.
Autoritarinis režimas nebūtinai turi remtis piliečių parama ar nuo jos priklausyti tam, kad išliktų valdžioje. Politiniai lyderiai daugiau remiasi jėga ir [[prievarta]], o ne parama per rinkimus, t. y., vyriausybė nėra atskaitinga savo piliečiams už vykdomą politiką. Piliečiai retais atvejais traukiami į aktyvų dalyvavimą [[politika|politikoje]], jiems dažniausiai priskiriamas pasyvus paklusimas.
Nors autoritarizme politinė valdžia tiesiogiai nepriklauso nuo piliečių, tačiau valdantys režimai dažnai pabrėžia, kad jie valdo tam kad užtikrinti visų arba daugumos interesus ir ginti jų teises. Taigi autoritarinių režimų [[legitimacija]] gali būti įvairi ir nesiremti tiesioginiu piliečių palaikymu rinkimu metu.
Eilutė 20:
== Autoritarizmas kaip ideologija ==
Istoriškai autoritarizmas kaip ideologija siejamas su [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] valdymo periodu. Napoleonas rėmėsi tautos suverenumo idėja, tvirtindamas, kad geriausiai ją gebąs įgyvendinti ne [[parlamentas]], bet vienvaldis vadovas.
== Tipologija ==
Eilutė 31:
Viena iš autoritarinių režimo tipologijų:
* Tradiciniai „stiprios rankos“ režimai - politinė [[valdžia]] perimama kariniu būdu, politinė valdžia koncentruojasi apie vieną dominuojančią asmenybę, dažniausiai egzistuoja [[asmenybės kultas]]. Šiuolaikiniai pavyzdžiai - [[Libija]], [[Šiaurės Korėja]], [[Sirija]].
* [[Karinė chunta|Karinės chuntos]]. Politinė valdžia perimama [[sukilimas|sukilimo]] prieš ankstesnį išrinktą vyriausybę arba karinį režimą, politinė valdžia priklauso karinių vadų tarybai (arba [[chunta]]i). Savo teisėtumą grindžia pastangomis nuversti buvusį [[korupcija|korumpuotą]] režimą. Valdoma dekretais su ribotomis politinėmis teisėmis, dažnai žada ateityje demokratinius rinkimus. Šiuolaikiniai pavyzdžiai - [[Alžyras]], [[Mianmaras]].
* [[Nacionalizmas|Nacionalistiniai]] režimai. Valdžia gali būti perimta rinkimų, atsiskyrimo nuo kitos valstybės arba valdžios užgrobimo būdu, tačiau valdantieji stengiasi užtikrinti savo legitimumą skleisdami nacionalistines, netolerancijos, [[ksenofobija|ksenofobijos]] idėjas. Šie režimai yra prodemokratiški, nes juose piliečių dalyvavimas politikoje yra ribojamas išskiriant vieną kurią etninę arba religinę grupę.
| |||