|
'''Petras Kriaučiūnas''', Kazimiero sūnus ([[1850]] m. [[spalio 16]] d. Papečkių k. (dabardab. [[Girėnai (Vilkaviškis)|Girėnai]]), [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] apsk., [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rraj.]],) - [[1916]] m. [[sausio 20]] d. [[Jaroslavlis,|Jaroslavlyje]] ([[Rusija]]), kapinės neišlikusios) -– mokytojas, [[knygnešys]].
== Biografija ==
Petro Kriaučiūno tėvai buvo pasiturintys valstiečiai.
=== Mokslas ir studijos ===
* Baigta [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] pradinė mokykla;,
* [[1863]] - [[1871]] m. - mokslas [[Marijampolė]]sMarijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje;]],
* [[1871]] - [[1875]] m. - mokslas [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje;]],
* [[1875]] - [[1879]] m. - mokslas Petrapilio[[Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje.
[[Sankt Peterburgas|Peterburge]] pažintis su tuo metu studijavusiais [[Kazimieras Jaunius|Kazimieru Jauniumi]] ir [[Silvestras Gimžauskas|Silvestru Gimžausku]] turėjo įtakos Petro Kriaučiūno tolesnei veiklai. Nenorėdamas dirbti [[Mogiliovas|Mogiliovo]] arkivyskupijos parapijose, šventintis į kunigus atsisakė. Baigęs mokslus [[Varšuva|Varšuvos]] universitete ir gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino [[Marijampolė]]sMarijampolės gimnazijoje.
===Švietėjiška veikla===
[[Marijampolė]]sMarijampolės gimnazijoje dėstė [[Lotynų kalba|lotynų]] ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo lietuviškų knygų, tarp jų [[Sankt Peterburgas|Peterburge]] išleistus [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] raštus ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai atskleisti. Subūrė gimnazistų būrelį lietuviškai spaudai skaityti ir platinti.
Pasirodžius [[Aušra (laikraštis)|Aušros laikraščiui„Aušros“]] laikraščiui, rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie du šimtus200 egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje [[Suvalkija|Suvalkijoje]]. [[Aušra (laikraštis)|Aušros laikraštį]]„Aušrą“ gaudavo per muitininką Jakubauską iš [[Virbalis|Virbalio]], parsivežti lietuviškos spaudos į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] vykdavo pats.
Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai [[Adomas Grinevičius]], [[Simonas Norkus]], [[Antanas Radušis]], [[Jonas Kriaučiūnas]] ir kiti. Dalyvavo pirmajame [[Varpininkai|varpininkų]] susirinkime, redagavo [[Varpas (laikraštis)|Varpo laikraščio„Varpo“]] straipsnius. Buvo Marijampolėje[[Marijampolė]]je įsikūrusios [[Sietynas (organizacija) |Sietyno draugijos]] narys. [[Kazys Grinius|Kazio Griniaus]] duomenimis, turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 iš jų buvo nukentėję nuo persekiojimų).
[[1887]] m., atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu.
[[1889]] m. [[sausio 30]] d. paskirtas [[Plokščiai|Plokščių]] ([[Šakių rajonas|Šakių rraj.]]) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus.
[[1899]] m. iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į [[Marijampolė|Marijampolę]], dirbo advokatu.
Nuo [[1906]] m. vėl pradėjo mokytojauti. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu kartu su gimnazija pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]], apsigyveno Jaroslavlyje.
[[Category:Knygnešiai|Kriaučiūnas, Petras]]
| 