Kazimieras Viktoras Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

441 pridėtas baitas ,  prieš 14 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Botas: Automatinis teksto keitimas (- 05]] + 5]]))
[[Image:PLCH-BANAITIS KAZIMIERAS VIKTORAS.jpg|thumb|right|200px|Kazimieras Viktoras Banaitis]]
'''Kazimieras Viktoras Banaitis''' ([[1896]] m. [[kovo 5]] d. Vaitiekupių k., ([[Sintautai|Sintautų]] valsč., [[Šakiai|Šakių]] apskr.) - [[1963]] m. [[gruodžio 25]] d. Brooklyne[[Bruklinas|Brukline]], NY - [[JAV]]), kompozitorius, pedagogas, dirigentas.
 
== Biografija ==
 
Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]] - [[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.
Gimė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]] - [[1905]] mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada. [[1906]] su šeima persikėlė į Kauną, kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o [[1908]] įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. [[1911]] - [[1914]] lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Wylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė Maskvos konservatorijos auklėtinis Sinicynas. [[1914]] pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei A. Nezabitauskaitei-Galaunienei. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, su gimnazija evakuavosi į Rusijos gilumą -Roslavlį (Smolensko gubernija). Čia [[1914]] - [[1915]] mokėsi berniukų gimnazijoje, [[1915]] buvo įstojęs į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1915]] rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir [[1916]] m. [[sausio 13]] d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka" ir „Vidur tamsios nakties". Didelio pasisekimo susilaukė [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] daina „Lietuviais esame mes gimę". [[1919]] - [[1921]] tarnavo Lietuvos kariuomenėje [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]], įstojo į karo mokyklą, dirbo „Kario" redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. [[1921]] atleistas iš karo tarnybos, gyveno Prahoje, kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną, o [[1922]] išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], ten iki [[1925]] studijavo filosofiją ir meno istoriją Leipzigo universitete. [[1928]] baigė Leipzigo konservatoriją - kompoziciją studijavo pas prof. Sigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną pas prof. O. Kellerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių. Grįžęs į Kauną, nuo [[1928]] muzikos mokykloje (nuo [[1933]] konservatorijoje) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną.
 
[[1906]] m. su šeima persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o [[1908]] m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. [[1911]] - [[1914]] m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Wylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė [[Maskva|Maskvos]] konservatorijos auklėtinis Sinicynas. 1914 m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė|Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei]].
Nuo [[1937]] profesorius, [[1937]] - [[1943]] su pertrauka konservatorijos direktorius.
 
Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], su gimnazija evakuavosi į [[Rusija|Rusijos]] gilumą - Roslavlį ([[Smolenskas|Smolensko]] gubernija). Čia 1914 - [[1915]] m. mokėsi berniukų gimnazijoje, 1915 m. buvo įstojęs į [[Peterburgas|Peterburgo]] universiteto juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]].
[[1944]] pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]], kiek pagyveno Dresdene ir Berlyne, paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas Bavarijoje (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. [[1949]] atvyko į JAV -Brooklyną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis|K. Strumskis]] ir kt.), [[1950]] - [[1951]] vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai", turėjo privačią muzikos studiją.
 
1915 m. rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir [[1916]] m. [[sausio 13]] d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka“ ir „Vidur tamsios nakties“. Didelio pasisekimo susilaukė [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] daina „Lietuviais esame mes gimę“.
K. V. Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir solo dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie", „Giesmė Kunigaikštienės Birutės garbei", opera „Jūratė ir Kastytis" - [[1955]] ([[1970]] išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.). K. V. Banaitis harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui" [[1934]] – [[1935]], „Liaudies dainos mišriajam chorui" [[1948]] (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui"
[[1950]] ([[Čikaga|Chicagoje]]), „ Liaudies dainos mišriajam chorui" [[1951]] ([[Čikaga|Chicagoje]]), „100 liaudies dainų"
[[1951]] ([[Čikaga|Chicagoje]]), „Aušrelė vakarinė" [[1987]] ([[Vilnius|Vilniuje]], sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella" [[1991]] (Kaune) ir „88 liaudies dainos" [[1993]] ([[Čikaga|Chicagoje]]). Sukūrė kūrinių smuikui, fortepijonui, violončelei ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas", „Po aukštus kalnus", „Paskutinis vakarėlis", „Nei vėjas pučia", „Atsikėlus anksti rytelį" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]] ir [[Torontas|Toronte]], jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai.
 
[[1919]] - [[1921]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je Kaune ir Vilniuje, įstojo į karo mokyklą, dirbo „Kario“ redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. 1921 m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno [[Praha|Prahoje]], kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. [[1922]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], ten iki [[1925]] m. studijavo filosofiją ir meno istoriją [[Leipcigas|Leipcigo]] universitete. [[1928]] m. baigė Leipzigo konservatoriją - kompoziciją studijavo pas prof. Sigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną - pas prof. O. Kellerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.
[[1996]] išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis". Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon".
 
Grįžęs į Kauną, nuo 1928 m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] (nuo [[1933]] m. [[Kauno konservatorija|konservatorijoje]]) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną. Nuo [[1937]] m. - profesorius, 1937 - [[1943]] m. (su pertrauka) - konservatorijos direktorius.
==Šaltinis==
 
[[1944]] m. pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]], kiek pagyveno Dresdene[[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Berlynas|Berlyne]], paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas [[Bavarija|Bavarijoje]] (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. [[1949]] atvyko į JAV -Brooklyną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis|K. Strumskis]] ir kt.), [[1950]] - [[1951]] vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai", turėjo privačią muzikos studiją.
 
[[1949]] m. atvyko į JAV - Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]] - [[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.
 
[[1996]] m. išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis"Banaitis“. Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon"Lexikon“.
 
== Kūryba ==
 
K. V. Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie"šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės Birutės[[Birutė]]s garbei"garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis"Kastytis“ - [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.). K. V. Banaitis harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui" [[1934]] – [[1935]], „Liaudies dainos mišriajam chorui" [[1948]] (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui"
 
Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ [[1934]] - [[1935]] m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1948]] m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“
[[1950]] m. ([[Čikaga|ChicagojeČikagoje]]), „ Liaudies dainos mišriajam chorui" [[1951]] m. ([[Čikaga|Chicagoje]]Čikagoje), „100 liaudies dainų"dainų“
1951 m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ [[1987]] m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ [[1991]] m. (Kaune) ir „88 liaudies dainos“ [[1993]] m. (Čikagoje).
 
[[1951]]Sukūrė kūrinių ([[Čikagasmuikas|Chicagojesmuikui]]), „Aušrelė vakarinė" [[1987]] ([[Vilniusfortepijonas|Vilniujefortepijonui]], sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella" [[1991]] (Kaune) ir „88 liaudies dainos" [[1993]] ([[Čikagaviolančelė|Chicagojeviolončelei]]). Sukūrė kūrinių smuikui, fortepijonui, violončelei ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas"žiedas“, „Po aukštus kalnus"kalnus“, „Paskutinis vakarėlis"vakarėlis“, „Nei vėjas pučia"pučia“, „Atsikėlus anksti rytelį"rytelį“ skambėjo JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagojedainų šventė]]se Čikagoje ir [[Torontas|Toronte]], jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai.
 
== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
23 499

pakeitimai