Degu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Povilasz (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 84.15.123.128 (Aptarimas) darytas keitimas 3010109 -copyvio
Eilutė 53:
[[sv:Degu (gnagare)]]
[[uk:Дегу]]
 
 
 
 
Bendra informacija
Pilnas lotyniškas degu pavadinimas yra Octodon Degus. Laisvėje jie gyvena apie 15 metų, bet nelaisvėje retai išgyvena iki 10-ties, dažniausiai – 5-7 metus.
Yra keturi pagrindiniai ir svarbiausi dalykai, kuriuos gavęs degu jausis gerai, tai: pilnavertis maistas, vanduo, dėmesys bei švarus, erdvus būstas.
 
Kilmė
Degu - kalnuotų Pietų Amerikos vietovių gyvūnas, kilęs iš Bolivijos, Argentinos, Čilės lygumų. Pagal kilmę šis gyvūnas dažniau priskiriamas jūrų kiaulytėms, triušiams ir zuikiams negu tikriesiems graužikams.
Laisvėje degu gyvena didelėmis kolonijomis ir dažniausiai aptinkami sausose lygumose, plytinčiose 1200 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šiems gyvūnams patinka atviros, uolėtos ar netgi kalnuotos vietos. Uolose bei skardžiuose degu išrausia urvelius su gausybe išėjimų, kurie reikalingi tam, kad graužikas galėtų jaustis saugus ir nepagaunamas. Kiekvieną išėjimą degu sugeba puikiai užmaskuoti akmenimis, kad išvengtų nelauktų svečių. Šio tipo graužikų urveliai būna pakankamai erdvūs ir sudaryti iš daugybės atskirų patalpėlių, kuriose jie suka lizdelius bei kaupia maisto atsargas.
 
Išvaizda
Savo forma degu primena smiltpelę, tačiau jų snukutis labiau panašus į voverės ar šinšilos. Tai pilkai rudo kailio, kreminės spalvos papilve bei pakakle žinduolis su gana didelėmis ausimis, ilga, trumpais plaukais apaugusia, juodu “šepetėliu” užsibaigiančia uodega.
Suaugusio degu kūno ilgis apie 15 cm. Uodegos ilgis – 7,5-13 cm. Svoris – 170-300 g.
 
Charakterio ypatybės
Degu – labai smalsus, protingas, aktyvus, drąsus, vietoje nenustygstantis, dėmesio reikalaujantis gyvūnėlis. Atsižvelgiant į tai, kad natūralioje aplinkoje šio tipo gyvūnai gyvena kolonijomis, todėl jie ypatingai mėgsta bendrauti ir rekomenduojama juos laikyti po kelis. Aktyvesni ir labiau linkę bendrauti graužikai būna pirmąją dienos pusę bei vėlyvą popietę. Su degu tikrai nebus nuobodu šeimininkui, ypač, jei narvelyje graužikas gyvens vienas. Šeimininko rodomas dėmesys jam bus labai malonus ir priimtinas, be to, daug greičiau pavyks jį prisijaukinti.
 
Nepaisant to, jog natūralioje aplinkoje gyvenantys degu labai baikštūs, atsargūs bei mėgstantys slėptis, laikomi namuose jie nesunkiai leidžiasi prijaukinami. Gyvūnas greitai pripranta prie rankų, mėgsta kai jį glosto bei kutena paausius.
 
Degu yra gana protingas gyvūnas. Jis nesunkiai atpažįsta skirtingus garsus ar žmonių balsus. Tai padeda jam pažinti savo šeimininką ar jį anksčiau nuskriaudusį asmenį.
 
Neišpasakytas degu smalsumas ir drąsa kartais gali pražudyti jį patį ar pridaryti net labai rimtų rūpesčių jo šeimininkui. Ypatingai juos reikia saugoti nuo šunų, kačių ir net dulkių siurblių, kadangi įsidrąsinęs gyvūnas gali tiesiog užsinorėti su jais susipažinti iš arčiau.
 
Smalsumo vedinas degu nepraleidžia progos paragauti viską, ką tiktai suranda, todėl geriau nepalikti jo vaikščioti po namus be priežiūros.
 
Kandžiojasi šie gyvūnai ypatingai retai. Įkasti jie gali tik tada, kai juos kažkas labai išgąsdina. Išsigandęs ar nepatogiai besijaučiantis graužikas savotiškai cypteli, tuo lyg perspėdamas, kad jam kažkas nepatiko.
 
Laikymo sąlygos bei pagrindiniai reikalavimai narveliui
Degu yra labai aktyvus, todėl jam reikalingas erdvus, patogus, su papildomomis slėptuvėmis, kuriose jis galėtų kaupti maisto atsargas bei statyti lizdą, būstas. Tam puikiai tiks didelis (maždaug 100 cm ilgio, 30-35 cm pločio, 50 cm aukščio) narvas arba stiklinis, akvariumo tipo indas. Geriausia, kad jis būtų pastatytas prie sienos, kur nėra skersvėjo. Dugną rekomenduojama iškloti specialiomis presuotomis granulėmis arba stambiomis pjuvenomis. Jokiu būdu šiam tikslui negalima naudoti kedro pjuvenų, nes jų išskiriami garai yra pavojingi graužikui.
Parenkant būstą ir įvairius priedus, reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurių nepažeistų aštrūs ir stiprūs degu dantys. Geriausia, ypač būstui, tiks stiklas bei metaliniai virbeliai. Apskritai stiklas turi daugiau privalumų: visų pirma, iš tokio narvelio degu nepabėgs savo aštriais dantimis prasigraužęs skylę, antra – labai lengva tokį narvelį plauti ir valyti ir atsikratyti nepageidaujamų kvapų.
 
Kuo daugiau narvelyje yra slėptuvių, tuo geriau gyvūnėlis jame jaučiasi. Slėptuves galima padaryti iš natūralių medžiagų: storesnių medžio šakų, žievės, tuščiavidurių kelmelių ir panašiai.
Spėjama, kad laisvėje degu statusas priklauso nuo lizdo dydžio, todėl iš prigimties jis yra labai darbštus ir gabus statybininkas. Šiam tikslui į narvelį galima įdėti įvairių nedidelių medžio šakelių, dėžučių arba švaraus popieriaus (pvz., tam puikiai tiks minkštos servetėlės), iš kurių jis galės konstruoti savo lizdą. Jokiu būdu tam netinka laikraščiai, nes juose yra kenksmingų sveikatai medžiagų, nuo kurių gyvūnas gali nugaišti.
 
Kad degu turėtų užsiėmimą, į narvelį galima įdėti kopėtėles arba ratuką, geriau lygų, nes nuo virbelių pas juos gali atsirasti nuospaudos. Taip pat, labai šių gyvūnėlių mėgstamas dalykas yra smėlio vonios - į kokį nors indą reikėtų pripilti smėlio (geriausiai - skirto šinšiloms, ar kito pirkto specializuotoje parduotuvėje) ir apie 10 minučių leisti degu po jį pasivolioti. Tai padeda jam išlaikyti kailį švarų ir sveiką.
 
Narvelio valymas, taip pat labai svarbus ir reikalingas procesas. Kad išlaikyti švarų ir tvarkingą narvą, jį reikia valyti mažiausiai kartą per savaitę. Taipogi, norint išvengti papildomos netvarkos, smėlio vonias rekomenduojama padėti prieš valymą.
 
Maitinimas
Degu – žolėdis gyvūnas. Laukiniai degu mėgsta svogūnėlius, šaknis ir žievę. Rasti šiam maistui pakaitalą yra labai sunku, todėl pagrindinis racionas turi būti sudarytas iš specializuotų pašarų, kuriuose būtų tiksliai subalansuotas vitaminų, mineralų bei maistinių medžiagų kiekis. Degu reikalingos geltonos daržovės, pavyzdžiui morkos, kaip karotino šaltinis. Be įprasto pašaro būtina įdėti ir šieno, jis reikalingas gyvūnui ne tik dėl maisto, bet ir guoliui susukti. Rekomenduojama, kad degu narve visada būtų specialios kreidos graužikams, kad ją grauždamas, jis galėtų nusidilinti priekinius dantis (kandžiai auga visą laiką, todėl gali peraugti; tai trukdytų gyvūnui normaliai ėsti). Šerti jį reikia 2 kartus per dieną tokiu pat laiku.
 
Kaip ir kiekvienas gyvūnas degu mėgsta įvairius skanumynus. Kelios saulėgrąžos arba žemės riešutai per dieną jam suteiktų daug džiaugsmo.
 
Jokiu būdų degu negalima duoti daug cukraus turinčio maisto, labai saldžių vaisių ar razinų, nes jų organizmas nepritaikytas cukraus perdirbimui ir dėl to gali kilti įvairių ligų.
 
Nors laukiniams degu vanduo nėra būtinas, bet laikant juos namie, būtinai turi būti vandens, kuris geriau būtų apdirbtas chloru, pavyzdžiui, iš vandentiekio, kadangi degu jautrūs burnos infekcijoms. Į vandenį (jei nenaudojamas specialus ratas su mineralinėmis medžiagomis) galima įlašinti kelis lašus mineralinių medžiagų, reikalingų graužikų organizmui. Tik tokiu atveju reikėtų nepamiršti šalia padėti kito indelio su vandeniu, jei kartais degu nepatiktų mineralų priemaišos.
 
Auklėjimas
Kartais prireikia daug laiko ir kantrybės, kol gyvūnas pripranta ir ima pasitikėti savo šeimininku. Keli naudingi patarimai, kurių dėka šeimininkui bus daug lengviau prisijaukinti degu:
 
•Pirmiausia reikia stengtis jų nebijoti. Kuo dažniau stengiamasi parodyti, kad su juo elgiamasi draugiškai ir bandoma jį švelniai paliesti rankomis, tuo greičiau gyvūnas prie jų pripranta ir nebebijo.
•Kartas nuo karto tame kambaryje, kuriame stovi degu narvas, reikėtų paleisti radiją. Muzika padeda greičiau priprasti prie triukšmo bei žmonių balsų. Taip graužikas gaus mažiau streso į kambarį įėjus šeimininkui ar kitam asmeniui.
•Taip pat su degu reikia kalbėti. Jie greičiausiai tiksliai nesupras to, ką jam norima pasakyti, tačiau ilgainiui jis supras savo šeimininko nuotaiką ir reikalavimus tiesiog pagal intonaciją.
Poravimasis
Lytiškai Degu subręsta būdami 6 mėnesių amžiaus, tačiau poruoti patariama vėliau. Nelaisvėje jie paprastai dauginasi ištisus metus (gamtoje – priklausomai nuo metų laiko). Patelės nėštumas trunka apie 90 dienų.
 
Ji atsiveda nuo 1 iki 10 jauniklių, bet dažniausiai vienoje vadoje būna 5-6 maži degučiai. Jaunikliai gimsta jau su kailiuku ir atsimerkę, todėl beveik iš karto po gimimo sugeba savarankiškai bėgioti. Tik gimę jaunikliai sveria apie 14 gramų. Po vados, patino nuo patelės atskirti nebūtina, nes jauniklių jis neskriaudžia. Patelė jauniklius savo pienu maitina 5-6 savaites, tačiau mažylius nuo motinos atskirti galima tik 8 savaičių amžiaus.
 
Pagrindinės ligos, jų atsiradimo priežastys, simptomai bei gydymas
Yra kelios įprastos ligos, kuriomis gali susirgti degu:
 
• PĖDŲ PŪSLELĖS.
Atsiradimo priežastis: iš vielos pagamintos kopėtėlės ar bėgimo ratai, į kuriuos judrus gyvūnas nutrina pėdutes.
Simptomai: gyvūnas ima sunkiai vaikščioti, šlubuoti, dažnai laiko pakėlęs vieną kojytę. Atsiranda pūslelės ar net mažos žaizdelės ant graužiko pėdų.
Kaip išvengti: stengtis, kad narvelyje būtų kuo mažiau iš vielos pagamintų kopėtėlių arba bėgimo ratų, nes judrūs gyvūnai dažnai lakstydami į kietą vielą nusidilina kojytes. Geriausiai tiktų medinės kopėtėlės ir stiprios plastmasės bėgimo ratas.
 
• DIABETAS.
Atsiradimo priežastis: gyvūnas užvalgė per daug saldaus maisto, o jo organizmas nepajėgus perdirbti cukraus.
Simptomai: degu geria ypatingai daug vandens.
Kaip išvengti: nemaitinti degu maistu, į kurio sudėtį įeina cukrus.
 
• KEPENŲ LIGA.
Atsiradimo priežastis: gyvūnas nuolat peršeriamas ir nutukęs.
Simptomai: nėra tikslių simptomų šiai ligai nustatyti, tačiau, jei degu yra nutukęs, iš karto jam kyla pavojus susirgti kepenų liga.
Kaip išvengti: maitinti gyvūną tiksliai pagal nurodytas taisykles ir jokiu būdu nepadauginti skanėstų (tokių kaip riešutai ar saulėgrąžos).
 
• BURNOS LIGOS.
Atsiradimo priežastis: degu labai jautrus įvairioms burnos infekcijoms, todėl jas gali sukelti netgi nešvarus vanduo.
Simptomai: gyvūnų dantys praranda natūralią oranžinę spalvą ir tampa balti, o tai reiškia, kad jis gyvens nebeilgai.
Kaip išvengti: būtinai pasirūpinti, kad gyvūnas kasdiena gautų šviežio ir švaraus vandens. Profilaktiškai reikėtų, kad gyvūnas gautų ir vitamino C, kuris sustiprina organizmo atsparumą infekcijoms.
 
• PARAZITAI.
Atsiradimo priežastis: gyvūnas turėjo kontaktų su kitais, parazitais (blusomis ar ausų erkutėmis) užsikrėtusiais gyvūnais.
Simptomai: užsikrėtęs blusomis degu tampa irzlus, nuolat kasosi ar net kramto save dantimis. O turinčio ausų erkučių graužiko ausys nuolat atrodo pritukę purvo.
Kaip išvengti: būtinai pasirūpinti, kad gyvūnas netūrėtų kontaktų su parazitais užsikrėtusiais gyvūnais. Taip pat galima naudoti įvairias veterinarijos gydytojų rekomenduojamas priemones, apsaugančias nuo parazitų.
 
• ŽAIZDOS.
Atsiradimo priežastis: žaizdos atsiranda dažniausiai tarpusavyje susipjovus dviems gyvūnams.
Simptomai: be to, kad matosi žaizda, daugiau specifinių simptomų nepastebėta
Kaip išvengti: dažniausiai žaizdos užgyja savaime per 4-5 dienas. Bet jei žaizda labai didelė, gili ir ilgai gyja, tokiu atveju būtina gyvūną parodyti veterinarijos gydytojui.
 
Įdomu
Keletas įdomių faktų apie degu:
 
•Degu dantys oranžinės spalvos. Taip yra todėl, kad žolėje, kurią jie valgo, esantis chlorofilas reaguoja su jų kūne esančiu biologiniu fermentu, kuris oranžine spalva nudažo graužikų seiles.
•Galima pastebėti, kad dažniausiai degu vaikštinėja į viršų pakelta uodega. Spėjama, kad taip yra todėl, kad jie saugo savo uodegą nuo susidėvėjimo, pažeidimo ar net bijosi būti už jos sugauti.
•Namuose laikomus degu galima pripratinti gamtinius reikalus atlikti visada toje pačioje narvelio vietoje. Ten turi būti patiesta minkšto popieriaus, kurį reikia nepamiršti kasdiena pakeisti.
Svarbi informacija
Faktai, kuriuos būtina žinoti įsigijus degu:
 
•Pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima spręsti ar graužiko sveikata yra gera – oranžinės spalvos dantys. Jei dantys balti, vadinasi gyvūnas neužilgo numirs.
•Uodega - labai skausminga ir jautri degu vieta, todėl jokiu būdu negalima jo imti už uodegos. Taip pasielgus, gyvūnas gali ją numesti. Šis organas nebeatauga ir degu atrodo skurdžiai bei negražiai.
•Prieš šeriant degu įvairiais lapiniais augalais, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar augalai nebuvo purkšti kokiais nors chemikalais. Bet kokie chemikalai, tokie kaip pesticidai ar herbicidai, yra labai pavojingi graužikui.