Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nesudarę valstybės buvo priversti [[1229]]–[[1231]] m. pripažinti Kalavijuočių, [[1242]] m. Livonijos ordino valdžią. Po lietuvių pergalės [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]] ([[1236]] m.) ir po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] ([[1260]] m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto [[dykra]], daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Lietuvą. [[XIII a.]]-[[XVII a.]] pietiniai kuršiai asimiliavosi su [[žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiais]], o per juos ir su [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičiais]], taip vėliau įsilieję į bendrą [[lietuviai|lietuvių]] tautą, o šiauriniai tuo pačiu laikotarpiu [[latvių kalba|sulatvėjo]], asimiliuodamiesi su [[žemgaliai]]s ir [[lyviai]]s (žr. [[Kuršių kalba]]). Kaip atskiras etninis vienetas minimi iki [[XVII a.]] pradžios.