Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – [[Kauno tvirtovė]]s statybai. [[1913]] m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje [[aerodromas]]. Apie [[1900]] m. veikė [[Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė]]. [[1917]] m. įkurtos [[Panemunės kapinės]]. Jose palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]], kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.
 
[[1922]] m. į Panemunę atkelta [[KKM|Karo mokykla]], įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto [[stadionas|stadionų]]. [[1919]]–[[1935]] m. vyko traukinių eismas [[Kauno siaurukas|siauruoju geležinkeliu]] Panemunė-[[Kauno senamiestis|Senamiestis]]. [[1924]] m. ėmė kursuoti autobusai nuo [[Kauno rotušė]]s. [[1927]]–[[1928]] m. pastatytas [[Panemunės tiltas|gelžbetoninis tiltas]] per Nemuną tarp [[Šančiai|Šančių]] ir Panemunės. [[1931]] m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto [[savivaldybė]]s žinion, įsteigta [[Aukštieji karininkų kursai|Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]].
 
[[1933]] m. Panemunė paskelbta [[kurortas|kurortu]], tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.
 
[[1952]] m. įkurta biblioteka.