Upytės žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Upytės žemė''' buvo vidurio Lietuvoje. Centras – [[Upytė]]. Apėmė teritoriją abipus [[Nevėžis|Nevėžio]] vidurupio ir aukštupio dešinėje pusėje, rytuose ribojosi su [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]] [[Deltuva (baltų žemė)|Deltuvos žeme]], [[Nalšia|Nalšios žeme]], vakaruose – su [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičių]] [[Šiaulių žemė|Šiaulių žeme]].
== Istorija ==
Upytės žemei buvo priskiriami kunigaikščiai [[Ruškaičiai]] – [[Butautas]], Kitenis, Kintibutas, Plikienė, Višlys, Vižeikis. Kunigaikščio valdžia Upytėje jau buvo paveldima. Kunigaikščių sąraše Upytės kunigaikščiai vardijami trečioje vietoje, iš karto po žemaičių kunigaikščių. Tai rodo gana aukštą jų padėtį, o kartu ir pačios Upytės žemės svarbą
Rašytiniame šaltinyje Upytės žemės pavadinimas pirmą kartą paminėtas [[1254]] m., [[Rygos vyskupas|Rygos arkivyskupui]] Albertui ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui dalijantis [[Žiemgala|Žiemgalą]]. [[1345]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir [[Kęstutis|Kęstučiui]] pasidalijus [[LDK]], Upytės žemė atiteko Kęstučiui. Livonijos ordinas Upytės žemę puolė [[1368]], [[1370]], [[1371]], [[1372]], [[1377]], [[1378]] ir [[1394]] m.
Eilutė 9:
* {{MLTE|3|- 608}}
[[Kategorija:
{{Baltų žemės}}
| |||