Vikipedija

Lietuvai pagražinti draugija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Justass-bot (aptarimas | indėlis)
3 607 keitimai
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Kazimieras Vasiliauskas - Pakeistos nuorodos į Kazimieras Vasiliauskas (1922)
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
šaltinis
Eilutė 1:
'''Lietuvai pagražinti draugija''' - [[1921]]–[[1940]] m. veikusi ir [[1995]] m. atkurta visuomeninė organizacija.
'''Lietuvai pagražinti draugija''' - didžiausia Lietuvos visuomeninė organizacija, turinti 63 skyrius visoje Lietuvoje ir daugiau kaip 4000 narių. Draugija dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: 1) visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymas; 2) kraštotvarka, aplinkosauga, ekologinis švietimas, gamtos ir kultūros paminklų apsauga.
 
== Lietuvai pagražinti draugijaVeikla 1921-1940 metais ==
 
Draugija buvo įkurta [[1921]] m. balandžio mėn. [[Kaunas|Kaune]]. Valdyba išrinkta iš Lietuvos šviesuolių: kanauninko [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]], prof. [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]], teisingumo ministro ir Valstybės tarybos pirmininko [[Stasys Šilingas|Stasio Šilingo]], [[Eugenijus Kubilius|Eugenijaus Kubiliaus]], prof. [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]], [[Liudas Vailionis|Liudo Vailionio]] ir kt. iniciatyva. Draugijos Centro valdybos pirmininku išrinktas J. Tumas-Vaižgantas. Draugija kvietė visos Lietuvos žmones aktyviai veiklai gražinti kraštą, ugdyti jaunąją kartą.
 
[[1921]]–[[1940]] m. Draugija atliko visuomenės telkimo, patriotizmo ugdymo ir krašto gražinimo darbą. Kasmet draugija skelbė medelių sodinimo dienas. Vėliau rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas. [[1925]] m. sudaryti gamtos ir paminklų apsaugos komitetai. [[1925]] m. [[birželio 28]] d. LPD organizavo tautos suvažiavimą [[Veliuona|Veliuonoje]], [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] 500-ųjų mirties metinių minėjimą [[1930]] metais. Didžiulį darbą draugija atliko statant paminklus Vytautui Didžiajam ir iškilmingai keliaujant po kraštą jo paveikslui. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, [[Birutės kalnas]] [[Palanga|Palangoje]], daktaro [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiaus]] parkas Kaune. Draugija rinko eksponatus projektuojamam [[Lietuvos aviacijos muziejus|Oro muziejui]] Kaune. Per savo skyrius ([[1926]] m. jų buvo 30) rūpinosi miestelių aikščių ir sodų, mokyklų darželių, kapinių priežiūra. [[1937]] m. išleido almanachą, skirtą Vytautui Didžiajam. Draugijos nariai skaitė paskaitas per radiją, spausdino straipsnius periodiniuose leidiniuose, išleido vienkartinių leidinių.
Draugija veikė iki sovietinės okupacijos [[1940]] m. Jos centro valdybos pirmininkais buvo renkami:
 
[[TSRS]] okupavus Lietuvą [[1940]] m. Liaudies vyriausybės uždaryta.{{šaltinis|{{VLE|XIII|147||Lietuvai pagražinti draugija}}}}
Kanauninkas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] [[1921]]–[[1924]] m.▼
Generolas - leitenantas [[Vladas Nagevičius]] [[1925]]–[[1928]] m.▼
Pulkininkas [[Vladas Braziulevičius]] [[1928]]–[[1940]] m.▼
 
1921–1940 m. Draugija atliko visuomenės telkimo, patriotizmo ugdymo ir krašto gražinimo darbą. [[1925]] m. [[birželio 28]] d. LPD organizavo tautos suvažiavimą [[Veliuona|Veliuonoje]], [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] 500-ųjų mirties metinių minėjimą [[1930]] metais. Didžiulį darbą draugija atliko statant paminklus Vytautui Didžiajam ir iškilmingai keliaujant po kraštą jo paveikslui.
 
== LPD atkūrimas ir tolesnė veikla ==
 
[[1995]] m. [[birželio 23]] d. šviesuolių būrelis su muziejininke [[Birutė Federavičienė|Birute Federavičiene]], [[Angelė Vyšniauskaitė|Angele Vyšniauskaite]] ir monsinjoru [[Kazimieras Vasiliauskas (1922)|Kazimieru Vasiliausku]] atgaivino LPD veiklą. Garbės pirmininku buvo šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, dabar garbės pirmininku yra poetas [[Justinas Marcinkevičius]], Valdybos pirmininku jau penktai kadencijai yra išrinktas [[Juozas Dingelis]].
 
Lietuvai pagražinti draugija turi 63 skyrius visoje Lietuvoje ir daugiau kaip 4000 narių. Draugija dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: 1) visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymas; 2) kraštotvarka, aplinkosauga, ekologinis švietimas, gamtos ir kultūros paminklų apsauga. Ši visuomeninė organizacija toliau intensyviai dirba, stengdamasi užgydyti patirtas tautos kultūrinio paveldo žaizdas: steigiami draugijos skyriai rajonuose ir kaimuose, organizuojamos konferencijos, seminarai, suvažiavimai, skelbiami gražiausių sodybų, gyvenviečių, daugiabučių namų, mokymo įstaigų konkursai, aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo talkos, šventės istorinėms datoms atminti, žemės dienos minėjimai, paukščių sutikimo šventės ir kt.▼
 
== Valdybos pirmininkai ==
▲Kanauninkas* [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] – [[1921]]–[[1924]] m.
▲Generolas - leitenantas* [[Vladas Nagevičius]] – [[1925]]–[[1928]] m.
▲Pulkininkas* [[Vladas Braziulevičius]]–Braziulis – [[19281929]]–[[1940]] m.
* [[Juozas Dingelis]] – nuo 1995 m.
 
== Šaltiniai ==
▲Ši visuomeninė organizacija toliau intensyviai dirba, stengdamasi užgydyti patirtas tautos kultūrinio paveldo žaizdas: steigiami draugijos skyriai rajonuose ir kaimuose, organizuojamos konferencijos, seminarai, suvažiavimai, skelbiami gražiausių sodybų, gyvenviečių, daugiabučių namų, mokymo įstaigų konkursai, aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo talkos, šventės istorinėms datoms atminti, žemės dienos minėjimai, paukščių sutikimo šventės ir kt.
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvai_pagražinti_draugija"