Lietuviai (rytiniai senlietuviai): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 82.28.91.58 (Aptarimas) darytas keitimas 3001499 |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13:
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Aukštaičiai''' arba '''Lietuviai (rytiniai senlietuviai)''' - sen. [[rytų baltai|rytų]] [[baltai|baltų]] etnosas (dalies archeologų, daugiausia „[[Adolfas Tautavičius|Adolfo Tautavičiaus]] mokyklos“ atstovų, laikomas atskiru sen. baltų [[etnosas|etnosu]] ir vadinamas ''lietuvių gentimi'' arba ''lietuvių genčių sąjunga''), nuo [[V amžius|V a.]] pradžios iki [[XII amžius|XII]]-[[XIII amžius|XIII a.]] sandūros gyvenęs dab. [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] rytuose (teritorijoje iki [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Nemunas|Nemuno]] vidurupio vakaruose) ir Šiaurės Vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]] iki [[Narutis|Naručio]] ir [[Svieriai(ežeras)|Svierių]] ežerų, t. y., visame archeologinės [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] areale. Rytų Lietuvos pilkapių ir [[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų]] kultūrų panašumas bei neabejotinas giminingumas (antroji šių kultūrų susiformavo V a. – po to, kai [[IV amžius|IV]] ir V a. sandūroje migrantų iš [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|Brūkšniuotosios keramikos kultūros]] arealo banga užplūdo iki tol vakarinių baltų gyventą [[Vidurio Lietuvos lyguma|Vidurio Lietuvos lygumą]]) leidžia manyti „archeologinius lietuvius“ buvus ne atskira gentimi, o V a. susiformavusio ''senlietuvių'' (sąlyginis pavadinimas) etnoso (didžiosios genties) „motininiu“ subetnosu.
''Lietuviais'' šio [[Aukštaitija|protoaukštaitiško]] subetnoso nariai literatūroje vadinami tik sąlyginai, nes tikrasis dab. Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje gyvenusių sen. baltų etninis savivardis istorikams nežinomas, nes seniau tebuvo ''aukštaičiai''. Įvairiais laikais ''Aukštaičių'' vardu vadintas nevienodo didumo žemių plotas. [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] kronikininkai ribą tarp [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičių]] ir aukštaičių laikė [[Nevėžis|Nevėžio]] upę. Matyt del Aukštaičių hegemonijos, ta riba XIII amžiuje jau buvo paslinkusi vakariau, tai yra nuo [[Šventoji|Šventosios]] upės kaip buvo iki XIII amžiaus ir pasiekė [[Nevėžis|Nevežį]]. ''Aukštaičiais'' vadinama žemė tada nesiekė dabartinės Latvijos sienos, nes kaip jau mineta, į šiaurę nuo Aukštaičių gyvenę sėliai anuomet dar nebuvo visiškai asimiliuoti ''lietuvių'' (rytinių senlietuvių), tai yra tų pačių ''aukštaičių''.
| |||