Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 9:
[[1830]] m. kunigas kanauninkas [[Stanislovas Čerskis]] rašė, kad Jokūbavo bažnytėlė ir kunigo gyvenamasis namas jau pasenę, neremontuojami, o bažnyčios ir kunigo išlaikymui skiriamos lėšos yra labai negausios<ref>Czerski Stanislaw. Opis Żmudzkiey dyecezyi. Wilno 1830, str. 26.</ref>. [[Kretingos parapija|Kretingos parapijos]] klebono ir [[pranciškonai|bernardinų]] vienuolyno gvardijono tėvo [[Feliksas Rimkevičius|Felikso Rimkevičiaus]] prašymu vietoje baigiančios sunykti bažnytėlės Jokūbavo dvarininkas [[Konstantinas Parčevskis (1834)|Konstantinas Parčevskis]] [[1864]] m. pastatė naują bažnyčią, kuri buvo konsekruota [[Marija (Jėzaus motina)|Švč. Mergelės Marijos]] titulu<ref>Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, f. 39, b. 116, l. 7; Marijos Dymšaitės-Ogden laiškas Nr. 1, p. 2 ir Nr. 2, p. 1. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas.</ref>.
[[XX a.]] 3-4 dešimtmetyje prie Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios veikė negausi [[tretininkai|tretininkų]] kongregacija, [[pavasarininkai|katalikiško jaunimo sąjungos
[[1945]] m. sausio mėn. baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] bažnyčia sudegė. Jokūbavo gyventojai teisę atstatyti bažnyčią išsikovojo tik prasidėjus Atgimijui. Jos atstatymo projektą parengė kretingiškis architektas [[Edmundas Giedrimas]]<ref>Kaunaitė T. Jokūbave bus bažnyčia. – Švyturys (Kretinga). [[1991]], kovo 30.</ref>. [[1991]] m. [[gegužės 15]] d. [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupas]] [[Antanas Vaičius (1926)|Antanas Vaičius]] pašventino pamatus<ref>Genovaitė Paulikaitė. Pašventinti bažnyčios pamatai. – Švyturys (Kretinga). [[1991]], gegužės 22.</ref>, ant kurių [[1991]]-[[1996]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. Ji tinkuoto mūro, vienbokštė, vienanavė.
| |||