Akvarelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Akvarelė, ypač šlapios akvarelės technikos, yra laikoma ypač didelio (gal būt – didžiausio) meistriškumo reikalaujančia [[tapyba|tapybos]] rūšimi: spalvų maišymasis, jų skverbimasis į [[popierius|popierių]], tarpusavio užsiklojimas, tirpimas yra labai sunkiai prognozuojami, tuo pat metu, paveikslą tenka tapyti greitai, džiūnant [[dažai|dažams]], lieka nepašalinami potėpiai, todėl akvarelei įvaldyti prireikia daugelio metų praktikos.
Verta paminėti kad senovės Indijoje, akvarelė buvo naudojama kaip kūno dažai. Jos pagalba kūnas buvo puošiamas per didžiąsias šventes. Akvarelės dažai Indijoje kurį laiką pakeitė chna dažus dėl to, kad akvarelė būdavo kurkas lengviau nuplaunama.Ir dabartinė akvarelė gali būti naudojama trumpalaikei kūno puošybai, ji lengvai nusiplauna nuo kūno, ir neitin tepli. Kūną akvarele puošdavo ne tik švenčių proga, bet įvairūs piešiniai būdavo piešiami ant odos sutikus senai matytą,pasiilgtą ar netgi mylimą žmogų. Taigi labai sveikinantina idėja paišyti vienas ant kito kūno šiaip sau, ar susilažinus iš konors, piešiniai ant kito kūno gali tapti linksmiausia vakaro dalis, net geriau nei karaoke ar filmas. Kalbant apie vakaro praleidimą, svarbu paminėti lažybų išpildymo malonumą bei vaikščiojimą basomis upėje (jei vakaras pasitaiko šiltas), gulėjimą pievose vasarą, o žiemą senių besmegenių statymą žmonėms ant mašinų. Pasak naujausių tyrimų senovės indijoje žmonės per pasimatymus pilstydavo pieną į upę nuo tilto,
== Akvarelės istorija ==
| |||