Kūlupėnų seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
papildymas nauja medžiaga
Eilutė 1:
{{seniunijos|Kūlupėnų|Kretingos rajono|Kūlupėnai|83|1785|21,5|14|Algirdas Macius|[[Vaizdas:KulupenuSeniunija.png|250px]]}}
 
'''Kūlupėnų seniūnija''' yra [[Kretingos rajonas|Kretingos rajono savivaldybė]]s vidurio rytuose, abipus kelio [[Kretinga]]-[[Salantai]] ir [[Salantas|Salanto]], dešiniajame [[Minija|Minijos]] krante.
 
==Istorija==
 
Kūlupėnų seniūnija įkurta [[1861]] m. kaip smulkiausias [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių [[luomas|luominės]] savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji [[1861]]-[[1915]] m. priklausė [[Telšių apskritis|Telšių]], o [[1915]]-[[1940]] ir [[1941]]-[[1944]] m. – [[Kretingos apskritis|Kretingos apskričiai]]. [[1915]]-[[1918]] m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o [[1940]] ir [[1944]] m. [[LTSR|sovietų]] valdžios pertvarkyta į [[Kūlupėnų apylinkė|Kūlupėnų apylinkę]].
XIX–XX a. Kūlupėnų seniūnija buvo dabartinei seniūnaitijai prilygstantis administracinis vienetas, priklausęs [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiui]].
 
[[1995]] m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias [[Kretingos rajono savivaldybė]]s administracinis-teritorinis vienetas vietoje [[Kūlupėnų apylinkė]]s. Ji apima buvusio [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] teritorijos šiaurinę ir buvusio [[Salantų valsčius|Salantų valsčiaus]] teritorijos pietinę dalį.
 
[[1861]]-[[1940]] ir [[1941]]-[[1944]] m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas [[seniūnas]], o jį pavadavo seniūno padėjėjas.
 
Nuo [[1995]] m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.
 
Seniūnijos centras: [[Kūlupėnai]].
 
=== Žymūs žmonės ===
;Gimė:
*Rašytojas, švietėjas, vyskupas [[Motiejus Valančius]] ([[1801]] m. [[Nasrėnai|Nasrėnuose]]);
*Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko jaunesnysis puskarininkis [[Jonas Sauseris]] (~[[1900]] m. [[Sauseriai|Grabšyčių dvare]]);
*Pedagogas, Lietuvos partizanas [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]] ([[1926]] m. [[Prystovai|Prystovuose]]);
*Pedagogas, treneris, Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės meras [[Juozas Mažeika (1952)|Juozas Mažeika]] ([[1952]] m. [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]).
*Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas [[Steponas Vaičikauskas]] ([[1955]] m. [[Tinteliai (Kūlupėnai)|Tinteliuose]]).
 
;Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė:
*Visuomenės veikėjas, knygų leidėjas, pedagogas, poetas [[Juozas Butkus]]-Butkų Juzė ([[1924]]-[[1937]] m. ūkininkavo [[Aukštkalviai|Aukštkalvių dvare]]);
*Krepšininkas, Olimpinių žaidinių ir Europos čempionatų prizininkas [[Gintaras Einikis]] (gyveno [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]);
*Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys [[Vitalijus Galuškinas]] (gyvena [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]).
 
 
{{sen-ist}}
|-
| [[1870]] || || ||
* 2 kaimai
|-
| [[1999]] || 85,3 || 1785 (878 vyrai, 907 moterys) ||
* 15 kaimų
|-
| [[2001]]-04 || || 1790 <br/> ''([[2001 m. LGS Kretingos raj.#Kūlupėnų seniūnija|Išsamiau]])'' ||
eilutė 13 ⟶ 41:
* 1 kaimo dalis
|-
| [[2009]]-09-01 || 83 || ||
* 14 kaimų
|}
 
=== Seniūnai ===
*[[Algirdas Macius]] (nuo [[1995]] m.)
 
== Gyvenvietės ==
;Seniūnijos gyvenvietės [[1861]]-[[1944]] m.:
;[[1870]] m.<ref>Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių [[1870]] m. sąrašas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16. B. 5.</ref>
*[[Kūlupėnai]], k.
*[[Sakuočiai]], k.
 
 
;Seniūnijos gyvenvietės [[1995]]-[[2010]] m.
{{sengyv}}
|-
eilutė 57 ⟶ 95:
* '''3-oji Kūlupėnų''' seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
* '''Nasrėnų''' seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai
 
==Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos==
;Gamtos paveldo objektai:
[[Salantų regioninis parkas]], [[Minijos ichtiologinis draustinis]].
;Kultūros paveldo objektai:
[[Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus]] Nasrėnuose, [[Aukštkalvių dvaras|Aukštkalvių dvaro sodyba]], [[Šalyno dvaras|Šalyno dvaro sodyba]], [[Tintelių dvaras|Tintelių dvaro sodyba]], [[Kūlupėnų geležinkelio tiltas]], [[Kūlupėnų geležinkelio stotis]], [[Sauserių piliakalnis]], [[Kūlsodžio kapinynas|Kūlsodžio]], [[Sauserių kapinynas|Sauserių]] kapinynai, [[Asteikių senosios kapinės|Asteikių]], [[Kūlsodžio senosios kapinės|Kūlsodžio]], [[Kūlupėnų senosios kapinės|Kūlupėnų]], [[Nasrėnų senosios kapinės|Nasrėnų]], [[Pipirų senosios kapinės|Pipirų]], [[Prystovų senosios kapinės|Prystovų]], [[Ruginių senosios kapinės|Ruginių]], [[Sauserių senosios kapinės|Sauserių (Grabšyčių)]], [[Stropelių senosios kapinės|Stropelių]], [[Tintelių senosios kapinės|Tintelių I]], [[Tintelių II senosios kapinės|Tintelių II]] ir [[Tintelių III senosios kapinės|Tintelių III]] kaimų senosios kapinės, [[Kūlupėnų partizanų paminklas|paminklas Kūlupėnų miške žuvusių partizanų atminimui]], kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano [[Pranas Končius|P. Končiaus]] žuvimo vietoje [[Didieji Žalimai|Didžiųjų Žalimų]] kaime.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==