Globulė (astronomija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: no:Bok-kule
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bok globules in IC2944.jpg|thumb|250px|Boko globulės [[padrikasis spiečius|padrikojo spiečiaus]] [[IC 2944]] [[H II sritis|H II srityje]], nufotografuotos [[Hablo teleskopas|Hablo teleskopu]]]]
 
'''Globulė''' arba '''Boko globulė''' yra tamsus dujų - dulkių debesis, kuriame kartais gali vykti [[žvaigždėdara]]. Jos yraGlobulės randamos [[H II sritis|H II srityse]], jų masės apie 10–50 [[Saulės masė]]s, debesų matmenys yra maždaug [[Šviesmetis|šviesmečio]] eilės.<ref name="clemens91">Clemens D.P., Yun, J.L., Heyer M.H. (1991). ''Bok globules and small molecular clouds – Deep IRAS photometry and (C-12)O spectroscopy'', Astrophysical Journal Supplement, v.75, p.877.</ref> Boko globulėse randama molekulinio [[vandenilis|vandenilio]] (H<sub>2</sub>), [[anglis|anglies]] oksidų, [[helis|helio]] ir apie 1 % (pagal masę) silikatinių dulkelių. Iš Boko globulių dažniausiai susidaro [[dvinarė žvaigždė|dvinarės]] arba daugianarės žvaigždžių sistemos.<ref>Launhardt R., Sargent A.I., Henning T., et al. (2002). ''Binary and multiple star formation in Bok globules'', Proceedings of IAU Symposium No. 200 on The Formation of Binary Stars. Eds Reipurth & Zinnecker, p.103.</ref>
 
Pirmasis globules atrado vokiečių kilmės amerikiečių astronomas [[Bartas Bokas]] 1947 metais (todėl jos kartais ir vadinamos jo vardu). Kartu su [[E. F. Reilly]] jie iškėlė hipotezę, kad tose globulėse vyksta [[žvaigždėdara]]<ref>Bok, B. J., Reilly, E. F. (1947). ''Small Dark Nebulae'', Astrophysical Journal, v.105, p.255.</ref> Kadangi tamsūs debesys sugeria visą regimąją šviesą, tik [[1990]] metais [[infraraudonasis spinduliavimas|infraraudonojo diapazono]] stebėjimai patvirtino, kad globulių viduje vyksta žvaigždėdaros procesai.<ref>Yun J.L., Clemens D.P. (1990). ''Star formation in small globules – Bart Bok was correct'', Astrophysical Journal, v.365, p. L73.</ref> Tolesni tyrimai atskleidė, kad kai kuriose globulėse slypi šilumos šaltiniai,<ref name="clemens91" /> kai kuriose yra [[Herbigo ir Haro objektas|Herbigo ir Haro objektų]],<ref>Reipurth, B., Heathcote, S., & Vrba, F. (1992), ''Star formation in Bok globules and low - mass clouds. IV - Herbig-Haro objects in B335'', Astronomy & Astrophysics, v.256, p.225.</ref> o dar kai kuriose stebimos [[molekulė|molekulinės dujų]] čiurkšlės.<ref>Yun, J. L., & Clemens, D. P. (1992). ''Discovery of outflows from young stellar objects in BOK globules'', Astrophysical Journal, v.385, p. L21.</ref> Milimetrinio diapazono emisinių linijų tyrimai parodė, kad globulių viduje vyksta medžiagos akrecija į [[Prožvaigždė|prožvaigždę]].<ref>Zhou, S., Evans, N. J., II, Kömpe, C., & Walmsley, C. M. (1993). ''Evidence for protostellar collapse in B335'', Astrophysical Journal, v.404, p.232.</ref>