Baltijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S link |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 38:
'''Baltijos jūra''' – [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] baseino [[jūra]], esanti [[Europa|Europos]] šiaurės rytuose. Iš vienos pusės ją supa [[Skandinavija|Skandinavijos pusiasalis]], iš kitos – Rytų ir Centrinės [[Europa|Europos]] šalys ir [[Danija|Danijos]] [[sala|salos]]. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir [[Zundas|Zundo]] (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su [[Kategatas|Kategatu]], o per Kategatą ir [[Skagerakas|Skageraką]] - su [[Šiaurės jūra]]. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su [[Baltoji jūra|Baltąja jūra]] ([[Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas]]) ir Šiaurės jūra ([[Kylio kanalas]]).
== Etimologija ==
Romėnai žinojo Baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo gintaro. 5 m. e. m. Romos laivynas apiplaukė Jutlandijos pusiasalį ir pasiekė Baltijos jūrą. [[Tacitas]] Baltijos jūrą vadino ''Mare Suebicum''<ref>Tacitus, ''Germania'': ''Ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur, quibus ritus habitusque Sueborum, lingua Britannicae propior.''[http://www.thelatinlibrary.com/tacitus/tac.ger.shtml#45]</ref> pagal germanų gentį [[svebai|svebus]]. [[Ptolemėjus]] (II a.) Baltijos jūrą vadino Venedų jūra. Kiti romėnų naudoti pavadinimai buvo ''Sinus Codanus'', ''Sinus Venetus'' (''Venedus'') ir ''Oceanus Sarmaticus''. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas [[Adomas Brėmenietis]] (''Mare Balticum''). Arabas Biruni (973-1048 m.) Baltijos jūrą vadino Bahr Varank (Varingų jūra), taip pat ir Nestoras (IX a.) ir kai kurie kiti rusų kronikininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiai vardais, o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.
Dabartinio Baltijos jūros pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas gali būti siejamas su germanišku žodžiu ''belt'', kuris naudojamas dviejų Danijos sąsiaurių Beltų pavadinimuose, taip pat su lotynišku žodžiu ''balteus'' (juosta). Pats Adomas Brėmenietis palygino jūrą su juosta, nes ji neva tęsias per žemę kaip juosta (''Balticus, eo quod in modum baltei longo tractu per Scithicas regiones tendatur usque in Greciam''). Jam įtaką galėjo turėti [[Plinijus Vyresnysis]] (I a.), kuris pirmasis panaudojo Baltijos (''[[Baltia]]'') vardą, rašydamas, kad Ksenofontas iš Lampsako atradęs Baltijos salą, kurią Pytheas vadinąs Basilia.
| |||