Huculai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
Gyvena:
* Ukrainoje (huculų žemių (Huculščina|Huculščinos) plotas - 6,5 tūkst. km²):
** [[Ivano Frankivsko sritis|Ivano Frankivsko srityje]]: [[Verchovinos rajonas|Verchovinos]] ir [[Jaremčė]]s rajonai, [[Kosivo rajonas|Kosivo]] ir [[Nadvirnos rajonas|Nadvirnos rajonų]] pietinės dalys,
** [[Černivcių sritis|Černivcių srityje]]: [[Putilos rajonas]] ir [[Vižnicos rajonas|Vižnicos rajono]] pietinė dalis,
Eilutė 23:
Iki 1945 m. huculai buvo suskaldyti. Iki Pirmojo pasaulinio karo (nuo 1867 m.) jie priklausė Austrijai-Vengrijai, o po Pirmojo pasaulinio - Lenkijai, Rumunijai ir Čekoslovakijai.
== Pavadinimo etimologija==
Pavadinimo ''huculai'' kilmę aiškina kelios hipotezės:
* kilęs iš {{ro|hoţ, hoţul}} 'vagis';
* kilęs iš slaviško žodžio ''kochul'' 'bastūnas, migrantas', nes seniau jų gyvenimo būdas buvo pusiau klajoklis;
* kilęs iš tiurkų ogūzų genties ''Uzy'' pavadinimo;
* kilęs iš [[Didžioji Moravija|Didžiosios Moravijos]] kunigaikščio Hecilos (''Hetsyla'') vardo.<ref>{{cite web |url=http://www.kosivart.com/eng/index.cfm/do/hutsulshchyna.name-origin/ |title=Hutsulshchyna: The Name and Origin |accessdate=2008-07-23 |publisher=KosivArt}}</ref>
== Ekonomika ==
Nuo seno pagrindiniai huculų verslai buvo galvijininkystė kalnų ganyklose, miško verslai, medienos plukdymas kalnų upėmis. Sodininkystė ir daržininkystė buvo antraeilis pragyvenimo šaltinis. Išvystyti dailieji amatai - medžio drožyba ir deginimas, odos ir vario dirbinių gamyba, puodininkystė, audimas.
== Tradicijos ==
Tautinis huculų [[muzikos instrumentas]] - ''telenka''. Tai atvira [[fleita]] be skylučių, gaminama iš [[lazdynas|lazdyno]] ar [[gluosnis|gluosnio]].
Išlikę [[šamanizmas|šamanizmo]] likučiai.<ref name=ino>[http://www.inosmi.ru/translation/228192.html inosmi.ru: Незнакомые соседи?]</ref>,<ref name="zeit">[http://www.zeit.de/2006/25/ukraine_xml Von Johannes Voswinkel.Die fremden Nachbarn]</ref>.
| |||