Gediminas Purlys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gediminas Purlys''' (g. [[1948]] m. [[rugpjūčio 28]] d. Pašvenčio k., [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių r.]]), - choro dirigentas ir pedagogas.

[[1955]]–[[1967]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje (dėst. [[Antanas Jozėnas|A. Jozėnas]]), o [[1967]]–[[1971]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. N. Kazakauskienės klasė). [[1975]]–[[1978]] m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskio]] konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje - stažuotėje (prof. K. Pticos klasė).

Studijuodamas [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ ir Statybininkų kultūros rūmų mišriojo choro chormeisteriu - koncertmeisteriu. [[1970]]–[[1972]] m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro „Eglė" ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. [[1971]]–[[1972]] m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas.

Nuo [[1972]] m. rudens [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1975]] m. vyr. dėstytojas, nuo [[1980]] m. e. doc. pareigas, nuo [[1985]] m. docentas, nuo [[1992]] m. profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas ([[1992]]–[[1997]] m. ), universiteto senato ir fakulteto tarybos narys. [[1976]]–[[1980]] m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus studijos vadovas, [[1979]]–[[1989]] m. ir [[1992]]–[[1993]] m. , nuo [[1997]] m. Choro dirigavimo katedros studentų mišriojo choro vadovas. Chorą parengė [[1980]] ir [[1985]] m. respublikinėms dainų šventėms, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]] m. Baltijos studentų dainų šventėms „Gaudeamus" [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]], [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. Choras nemažai koncertavo, surengė[[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]], J. Dambrausko, [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] ir kitų kompozitorių autorinius koncertus, dainavo [[Sankt Peterburgas|Leningrade]] ir kitur.

[[1991]]–[[1994]] m. G. Purlys Klaipėdos [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos mišriojo ir merginų chorų vadovas. Parengė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir J. Rutterio kantatą „Magnificat", kurią pirmą kartą atliko [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] (Vilniaus [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] bažnyčioje). Chorą parengė [[1992]] m. IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursui (pelnė antrąją vietą ir specialų prizą) ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]] (talkino A. Purlienė). Pedagogas mokyklose išugdė per 50 chorų dirigentų.

Nuo [[1972]] m. Kretingos rajkoopsąjungos (vėliau kultūros rūmų) mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą nuo [[1975]] m. parengė visoms respublikinėms dainų šventėms, [[1990]] m. Lietuvos tautinei dainų šventei, [[1994]] m. I ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms [[Vilnius|Vilniuje]], dalyvavo [[1997]] m. II Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje [[Gotlandas|Gotlande]] (Švedija), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo [[Rumunija|Rumunijoje]] ([[1975]]), [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ([[1981]]), [[Lenkija|Lenkijoje]] ([[1995]]), [[Talinas|Taline]] ir [[Maskva|Maskvoje]], padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. Choras laureatu tapo [[1981]] m. V [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse [[Klaipėda|Klaipėdoje]], pirmąsias vietas pelnė [[1986]] ir [[1988]] m. [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] konkursuose [[Raudondvaris (Kaunas)|Raudondvaryje]] ir [[1987]] m. respublikiniame konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“. „Gintaro" koncertų programose keli šimtai šiuolaikinių ir užsienio klasikų kūrinių.

[[1976]] m. dirigentas Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose subūrė mišrųjį vokalinį ansamblį ir tų pačių metų respublikiniame „Sidabrinių balsų" konkurse [[Palanga|Palangoje]] su juo pelnė laureato vardą.

Nuo [[1979]] m. Klaipėdos mokytojų namų mišriojo choro vadovas. Choras [[1979]] m. IV [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurso laureatas ir prizininkas, [[1980]] m. respublikinės dainų šventės konkurso prizininkas.

Nuo [[1980]] m. kartu su R. Songaila Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo „Trinyčiai" moterų choro vadovas. Choras [[1981]] m. V [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurso laureatas, surengė nemaža koncertų. [[1982]]–[[1989]] m. Klaipėdos dujofikacijos valdybos mišriojo choro ir vokalinių ansamblių vadovas. Chorą parengė [[1985]] m. respublikinei dainų šventei.

Nuo [[1988]] m. kurį laiką vadovavo nedidelei dainininkų grupei „Atgaja", kuri propagavo religinę muziką ir daug kartų giedojo Žemaitijos bažnyčiose, Vilniaus [[Vilniaus Arkikatedra Bazilika|Arkikatedroje]], dainavo sostinės Operos ir baleto teatre.

Nuvykęs į JAV, [[1989]]–[[1991]] m. Clevelande, OH, G. Purlys vadovavo lietuvių tautinio meno [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] ansambliui, su kuriuo koncertavo Clevelande, [[Čikaga|Chicagoje]], [[Detroitas|Detroite]], Washingtone, [[Filadelfija|Philadelphijoje]], [[Niujorkas|New Yorke]] ir kitur. [[1990]] m. [[gegužės 5]] d. Clevelande surengė ansamblio 50-mečio jubiliejinį koncertą. Ansamblis, atvykęs į Lietuvą, koncertus surengė [[Kretinga|Kretingoje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]]. Gyvendamas užsienyje, G. Purlys buvo [[1991]] m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės dirigentas [[Čikaga|Chicagoje]].

[[1986]]–[[1997]] m. (su pertrauka) Plungės kultūros namų kamerinio choro vadovas. Choras koncertavo Žemaitijos miestuose, giedojo bažnyčiose ir Rygos Šv. Petro katedroje, dalyvavo [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]]. Kelis kartus su kameriniais orkestrais atliko [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]] kantatą „Gloria“ ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] „Karūnavimo mišias". [[1996]] m. [[kovo 9]] d. surengė 10-mečio minėjimo koncertą, dalyvavo [[1997]] m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje [[Gotlandas|Gotlande]] (Švedija).

Nuo [[1990]] m. G. Purlys – Klaipėdos [[Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia|Marijos Taikos Karalienės]] bažnyčios didžiojo choro vadovas. Choras dalyvavo [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[1995]] m. [[kovo 12]] d. XX Klaipėdos „Muzikos pavasario“ koncertuose – kartu su Plungės kameriniu choru ir uostamiesčio kameriniu orkestru atliko [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] „Karūnavimo mišias".

Be darbo su chorais, G. Purlys dirba mokslinį metodinį ir leidybinį darbą. Harmonizavo ir aranžavo dainų rinkinį vidurinių mokyklų mišriesiems chorams „Draugystės dainos“ ([[1985]]), parengė A. Mikulskio kūrinių trečiąją knygą „Tau, brangi Tėvyne“ ([[1991]] išleista [[Čikaga|Chicagoje]]), padėjo išleisti A. Mikulskio tautines mišias „Už kenčiančią Lietuvą“ ([[1996]]), V. Jančio vokalinės muzikos rinkinį „Mano džiaugsmai“ ([[1995]]), suredagavo ir parengė spaudai [[Kazimieras Viktoras Banaitis|K. V. Banaičio]] 48 harmonizuotas lietuvių liaudies dainas ([[1998]]). Aranžavo ir harmonizavo apie 100 dainų ir giesmių. [[1996]] m. sukūrė „Mišias Marijos Taikos Karalienės garbei“ ([[1998]] m. III [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] religinės muzikos chorams konkurse laimėjo pirmąją premiją) ir keletą dainų chorams. Aranžavo populiariąją [[Galina Savinienė|G. Savinienės]] dainą "Lietuva".

G. Purlys yra Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ narys, chorų ir vokalinių ansamblių žiuri narys arba pirmininkas, [[1988]] m. Baltijos konservatorijų jungtinio studentų choro vyr. dirigentas, Klaipėdos miesto, Kretingos, Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų dainų švenčių dirigentas, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]] m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus" [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas, [[1993]] m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]], [[1993]] m. Kryžių kalne netoli [[Šiauliai|Šiaulių]] jungtinio choro, [[1994]] m. I ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. [[1982]] m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, [[1983]] m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.