Petras Mikolainis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 8:
Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. [[Martynas Jankus]] pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į [[Varšuva|Varšuvą]] 5 tūkst. [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per [[Vištyčio ežeras|Vištyčio ežerą]]. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Suvalkija|Suvalkijos]] knygnešiais - [[Adomas Grinevičius|Adomu Grinevičiumi]], Motiejumi Akeliu, [[Juozas Kancleris|Juozu Kancleriu]] ir kitais. Kunigas [[Adomas Grinevičius]] supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos.
Siuntinėjo lietuvišką spaudą į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]], [[Jelgava|Jelgavą]], [[Ryga|Rygą]] ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. [[1900]] m. pasitraukęs į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], apsigyveno [[Ragainė
[[1896]] m. apsigyveno [[JAV]]. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo [[Vienybė lietuvninkų|“Vienybės lietuvninkų“]] redakcijoje, [[1897]] - [[1903]] m. jį redagavo. Prisidėjo prie [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] „Raštų“ ([[1909]] m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. [[1901]] m., gavęs [[JAV]] pilietybę, grįžo į [[Tilžė|Tilžę]]. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė iš [[Vokietija|Vokietijos]] išvykti. [[1902]] m. grįžo į [[JAV]]. Įsitraukė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus.
|