Juozas Kancleris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 5:
Tėvai - valstiečiai. Kai Juozui Kancleriui buvo 3 m., mirė motina. Augo pas gimines Paulionius [[Santaka|Santakos]] k. ([[Kalvarija]], [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės raj.]]). Skaityti, rašyti išmoko pats jau grįžęs iš kariuomenės.
 
Paulionio svainis J. Barkauskas apie [[1887]] m. supažindino su knygnešiu [[Petras Mikolainis|Petru Mikolainiu]], kuris jo ūkyje [[Juodeliai|Juodelių k.]] ([[Kalvarija]], [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės raj.]]) buvo įsirengęs knygų slėptuvę. Juozas Kancleris padėjo [[Petras Mikolainis|Petrui Mikolainiui]] platinti spaudą. [[1890]] m. dėl žandarų persekiojimų [[Petras Mikolainis|Petrui Mikolainiui]] išvykus į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], pradėjo pats gabenti spaudą iš [[Tilžė|Tilžės]]s. Dažniausiai nešdavo per sieną ties [[Slibinai|Slibinų k.]] (netoli [[Naumiestis|Naumiesčio]]) ir paslėpdavo [[Šūkliai|Šūklių k.]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]) pas Jurgį Baliūną. Iš čia arkliais išvežiodavo spaudos platintojams.
 
Tapo knygnešiu profesionalu. Buvo nepaprastos valios, drąsos ir gabumų, pramintas Suvalkijos knygnešių karaliumi. Turėjo daug bendradarbių - knygnešių ir spaudos platintojų. Pas pažįstamus valstiečius buvo įsirengęs slėptuvių. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų (100-120 panešamų ryšulių už 10 000 rb). Vienu kartu iš [[Tilžė|Tilžės]]s imdavo už 500 rb. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino [[Aušra (laikraštis)|“Aušros“]] likučius.
 
Pavyko iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] pargabenti ir spausdinimo mašinėlę, taip pat nemažai šrifto. Mašinėlė buvo nuvežta iki [[Dargužiai|Dargužiu k.]], už [[Valkininkai|Valkininkų]], o toliau atsidūrė už [[Vilnius|Vilniaus]]. Lietuviška spauda aprūpindavo daugelį pietinės [[Suvalkija|Suvalkijos]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] knygų platintojų, Vilniaus inteligentų. Nuveždavo už [[Nemunas|Nemuno]] į Gudakiemį ir Kaniūkus. Spaudinius pats pristatydavo [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Adomas Grinevičius|Adomui Grinevičiui]], [[Kazys Grinius|Kaziui Griniui]], [[Stasys Matulaitis|Stasiui Matulaičiui]] ir kt.
Eilutė 13:
[[Sietynas (organizacija)|“Sietyno“ draugijoje]] buvo vienas pagrindinių knygnešių. Išaiškinus draugiją, buvo ieškomas žandarų, bet spėjo pasislėpti. Buvo ir [[Artojai (organizacija)|“Artojų“ draugijos]] narys.
 
[[1899]] m. lapkričio mėn. pasienio sargybinių sužeistas ir areštuotas, sugebėjo pabėgti. [[1901]] m. [[lapkričio 26]] d. sulaikytas prie [[Rumokai|Rumokų k.]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]). Per kratą rado drabužiuose paslėptus 25 spaudinius. Kardomasis areštas taikytas [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]], [[Marijampolė|Marijampolėje]]je, [[Kalvarija|Kalvarijoje]]. Nuo [[1901]] m. gegužės mėn. [[Kalvarija|Kalvarijos]] kalėjime ėmė vaidinti išprotėjusį. Išvežtas į Tvorkų psichiatrijos ligoninę netoli [[Varšuva|Varšuvos]]. Pripažintas nepagydomu ligoniu ir grąžintas į [[Suvalkai|Suvalkus]]. [[1902]] m. [[gegužės 1]] d. paleistas iš kalėjimo.
 
Dalyvavo [[1905-07 revoliucija|1905 m. revoliucijoje]], į Lietuvą gabeno revoliucinę spaudą ir ginklus. Nuo [[1931]] m. [[gruodžio 1]] d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija. [[Kalvarija|Kalvarijoje]] iš valstybės gavo pusę gyvenamojo namo (Dariaus ir Girėno g. 92).