Daugai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra [[I tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] – [[XIV a.]] [[Daugų piliakalnis]] {{šaltinis|Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13)}}. Patys Daugai minimi nuo [[XIII a.]] – [[XIV a.]], pro juos į [[Trakai|Trakus]] ir [[Vilnius|Vilnių]] žygiuodavo [[kryžiuočiai]]. [[XIV a.]] – [[XV a.]] Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. Manoma, kad [[Vytautas Didysis|Vytauto]] laikais ([[1392]]–[[1430]] m.) buvo pastatyta pirmoji [[Daugų bažnyčia]]. [[1457]] m. (gal ir nuo [[1422]] m.) [[Daugų valsčius|valsčiaus]] centras. [[1503]] m. [[Aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje jau vadinami miestu. [[XVIII a.]] pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl [[1742]] m. gavo turgaus privilegiją. [[Magdeburgo teisės]] ir [[Daugų herbas]] suteikti [[1792]] m. [[balandžio 26]] d. Tuomet jau veikė mokykla.

 

 

Istorijos šaltiniuose Daugų parapijinė mokykla paminėta 1777 m., nuo [[1863]]m. valdinė pradžios mokykla, [[1944]]–[[1947]] m. progimnazija, [[1947]]–[[1949]] m. gimnazija, nuo [[1949]] m. vidurinė mokykla, nuo [[2000]] m. [[Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla]].

 

 

[[1941]] m., [[1945]] m. ir [[1949]] m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo [[1945]] m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, [[1949]]–[[1952]] m. – Kazimieraičio rinktinė, iki [[1949]] m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.

 

 

[[1998]] m. atkurtas [[Daugų herbas]].

 

{{adm2|4}}

{{adme}}