Levenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S parametras iš kirč-l į trumpesnį kirč
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
šaltinis
Eilutė 9:
|regionas = Flandrijos
|provincija = Flamandų Brabanto
|įkurtas = [[891]]
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai = 2006 |gyventoju = 90706
Eilutė 21:
}}
 
'''Leuvenas, Levenas''' ({{nl|Leuven}}, {{fr|Louvain}})[[miestas]] vidurio [[Belgija|Belgijoje]], 30 km į rytus nuo [[Briuselis|Briuselio]]; [[Flamandų Brananto provincija|Flamandų Brabanto provincijos]] centras. Nuo seno garsėja universitetu. Stovi didelė rotušė (XV a. vėlyvoji gotika), Šv. Petro bažnyčia (XV a.), kunigaikščių pilis.
 
== LietuviaiGeografija ==
Leuvenas įsikūręs prie [[Dijlė]]s upės. Upių uostas; kanalas jungia jį su [[Šeldė]]s upe.
 
== Istorija ==
Antikos laikais Leuveno vietoje buvo [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė prie prekybinio kelio iš [[Roma|Romos]] į [[Tryras|Tryrą]]. Pirmąkart minimas [[891]] m., kai [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Arnulfas]] prie Leveno sumušė vikingus. [[1190]]–[[1383]] m. Brabanto kunigaikštės sostinė, vienas svarbiausių lino bei vilnos audimo ir prekybos centrų. Po [[1382]] m. nesėkmingo miestiečių sukilimo daug audėjų pabėgo į Olandiją ir Angliją. Miesto plėtrai postūmį suteikė [[1425]] m. įkurtas [[Leuveno universitetas]]. [[XVIII a.]] Leuveno suklestėjo dėl alaus gamybos plėtros – plėtėsi [[1366]] m. įsteigta alaus darykla, [[XX a.]] ji tapo viena didžiausių pasaulyje; nuo [[2004]] m. vadinama inBev. Ūkio raidą paspartino [[1825]] m. baigtas kasti Leuveno–[[Antverpenas|Antverpeno]] kanalas. Per [[pasauliniai karai|I ir II pasaulinius karus]] miestas labai apgriautas, [[1914]] m. ir [[1940]] m. sudegė viena didžiausių pasaulyje Leuveno universiteto biblioteka, vėliau atstatyta. {{šaltinis|{{VLE|XIII|48||Levenas}}}}
 
== Architektūra ==
[[Vaizdas:Lueven-University-Library.jpg|thumb|left|250px|Universiteto bilbioteka]]
* Šv. Petro bažnyčia, pastatyta [[XI a.]], vėliau sugriauta, [[1410]]–[[1541]] m. atstatyta gotikos stiliumi, architektas S. van Vorstas, J. Keldermansas II, M. de Lajensas, apgriauta per I ir II pasaulinius karus.
* Kviintenskerk, [[XIII a.]] pradžioje
* Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta [[1230]] m.
* Gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, pastatyta [[XIII a.]] – [[XIV a.]]
* Barokinė Šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta [[1666]] m., architektas V. Hesius.
* Bėginių vienuolynas, pastatytas [[XVI a.]] – [[XVII a.]], nuo [[1962]] m. priklauso universitetui; su gotikine bažnyčia, pastatyta [[1305]] m.
* Gotikinė Audinių halė, pastatyta [[1317]]–[[1945]] m.
* [[Rotušė]], pastatyta [[1439]]–[[1469]] m., architektas M. de Lajensas, [[1841]] m. restauruota.
* Leuveno katalikiškasis universitetas, universiteto biblioteka.
* Miesto muziejus, daugiausia flamandų tapyba, [[XV a.]] – [[XVI a.]] Brabanto skulptūros
* Alaus muziejus.
* Sakralinio meno muziejus.
 
== Ekonomika ==
Išplėtota maisto (alaus, malimo, pieno), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), [[tekstilė]]s, odos ir [[avalynė]]s pramonė, mašinų gamyba. Varpų liejykla. Turizmas.
 
== Lietuviai ==
[[Leuveno universitetas|Leuveno universitete]] mokėsi žymūs lietuviai [[Abraomas Kulvietis]], [[Antanas Baranauskas]], [[Pranas Kuraitis]].
 
== Šaltiniai ==
Leuveno universitete mokėsi žymūs lietuviai [[Abraomas Kulvietis]], [[Antanas Baranauskas]], [[Pranas Kuraitis]].
{{ref}}
 
[[Kategorija:Leuvenas]]