Socialistų Internacionalas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: yo:Sósíálístì Káríayé |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
'''Socialistų Internacionalas''' ('''SI''', {{en|Socialist International}}:) yra tarptautinė [[Socialinė demokratija|socialinės demokratijos]] ir [[Demokratinis socializmas|demokratinio socializmo]] partijų organizacija.
Įkurtas [[1951]] m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]] suvažiavime, kurį sušaukė [[1947]]–[[1951]] m. veikęs tarptautinių socialistinių konferencijų komitetas (COMISKO). Jungia 161 socialistų, socialdemokratų ir leiboristų politinę partiją iš visų kontinentų, 3 broliškas organizacijas ir 10 asocijuotų tarptautinių organizacijų. Kai kurios jų turi konsultacinį statusą, kai kurios yra stebėtojai. 56 partijos šiuo metu yra valdančiosios.
== Organizacinė struktūra ==
Aukščiausias organas – kongresas, šaukiamas kas 3 m., kuriame dalyvauja visų partijų ir organizacijų – SI narių atstovai ir SI vadovybė. Kongresas skelbia SI veiklos principus, priima ir keičia statutą, ne mažiau, kaip 2/3 balsų dauguma priima naujus narius, kiekviename Kongrese atsiskaito SI prezidentas, Generalinis sekretorius, ir partijų – narių delegacijos. Kongreso rezoliucijos turi rekomendacinį pobūdį. Oficialių dokumentų statusą turi pranešimai, parengti specialių komitetų ar misijų. Nuo [[1997]] m. pagrindinis SI darbas vyksta teritoriniuose ir probleminiuose komitetuose ir komisijose.
Tarp Kongresų aukščiausias SI organas yra Taryba (iki [[1986]] m. Biuras), kurią sudaro po 2 kiekvienos partijos – narės delegatus, taip pat [[Socialistinis moterų internacionalas|SIW]], [[Tarptautinė jaunųjų socialistų sąjunga|YUSY]] ir [[Socialistinis švietimo internacionalas]] atstovai. Kiekviena šalis, nepriklausomai nuo partijų – narių skaičiaus ir kiekviena tarptautinė organizacija turi po vieną balsą. Taryba priima politinius sprendimus ir rekomendacijas Kongresui dėl naujų narių priėmimo ar pašalinimo, dėl statuto pataisų, rekomenduoja asmenis į aukščiausius SI postus, šaukia specialias ir regionines konferencijas, sudaro tyrimų grupes ir komitetus. Taryba šaukiama 2 kartus per metus. Tarp Tarybos posėdžių vykdomąjį darbą atlieka Prezidiumas, kurį sudaro SI prezidentas, viceprezidentai, Generalinis sekretorius ir SI Garbės pirmininkai.
Eilutė 32:
[[1989]] m. [[Stokholmas|Stokholme]] priimta „Socialistų internacionalo principų deklaracija“, kurioje išryškinti Laisvės, Teisingumo ir Solidarumo principai, pliuralistinio demokratinio socializmo vertybės, pabrėžiama visų šalių įtraukimo, sprendžiant globalines problemas, svarba. Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai negali būti pasiekti vienoje atskiroje šalyje, būtinas puolimas visu frontu, procesų, vykstančių šiuolaikiniame pasaulyje, internacionalizavimas. Demokratija yra svarbiausia tų nekontroliuojamų jėgų, kurios keičia planetą, nesirūpindamos jos ateitimi, liaudies kontrolės ir humanizavimo priemonė. Ji turi įsivyrauti visose visuomenės gyvenimo sferose: ekonomikoje, politikoje, socialiniuose santykiuose, kultūroje ir T. t. Negali būti vieningo ar fiksuoto ekonominės demokratijos modelio, todėl skirtingose šalyse yra galimybės drąsiai eksperimentuoti. Nepakanka vien valstybinės, formalios teisinės kontrolės, būtinas platus pačių dirbančiųjų, jų organizacijų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus. Pripažinta, kad nacionalizacija nėra socialinių ligų panacėja, tačiau negalima absoliutizuoti ir ekonomikos augimo, nes jis gali pakenkti socialinei ir ekonominei sferoms.
[[1999]] m. [[lapkričio 8]] – 10 d. [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusiame Socialistų Internacionalo XXI kongrese, paaiškėjus, kad pasaulinė visuomenė pereina į naują vystymosi stadiją, paženklintą biotechnologijų ir [[Informatika|informatikos]] plėtra – informacijos ir žinių visuomenę, buvo priimta [[Paryžiaus deklaracija]].
== Nuolatiniai organai ==
Eilutė 38:
Kiti nuolatiniai SI organai yra Nusiginklavimo taryba, Lotynų Amerikos ir Karibų baseino komitetas, Artimųjų Rytų komitetas, [[Afrika|Afrikos]], [[Azija|Azijos]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] komitetas, Centrinės ir Rytų [[Europa|Europos]] komitetas, [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] baseino komitetas, Ekonominės politikos komitetas, Socialinės darnos ir [[Ekologija|Ekologijos]] komitetas, Taikos, demokratijos ir žmogaus teisių komitetas, [[Vietos savivalda|Vietinės savivaldos]] komitetas.
[[2004]] m. [[Madridas|Madride]] įsteigti Ekonomikos, socialinės santarvės ir aplinkosaugos komitetas (pirmininkas Kristupas Ciopelis, [[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]), Afrikos (pirmininkas Ousmanas Tanoras Diengas, [[Senegalo socialdemokratų sąjunga|PS]]), Azijos ir Ramiojo vandenyno komitetas (pirmininkės [[Takako Doi]], [[Japonijos socialdemokratų partija|SDPJ]] ir [[Helena Klark]], [[Naujosios Zelandijos darbininkų partija|NZLP]]), Migracijos komitetas (primininkė Amalija Garsija, [[Meksikos demokratinės revoliucijos partija|PRD]]), Taikos, demokratijos ir žmogaus teisių komitetas ([[Pjeras Fasinas]], [[Italijos kairieji demokratai|DSI]]), CIS ir Kaukazo komitetas ([[Laslas Kovačas]], [[Vengrijos socialdemokratų partija|MSzP]]), Viduržemio jūros komitetas (Trinidadas Chimenesas, [[Ispanijos socialistinė darbo partija|PSOE]]), Vidurio Rytų komitetas ([[Torbjornas Jaglandas]], [[Norvegijos darbo partija|DNA]]), Pietryčių Europos komitetas ([[Adrianas Nastasė]], [[Rumunijos socialdemokratų partija|PSDR]] ir [[Georgas Papandreu]], [[Graikijos visuotinis socialistų judėjimas|PASOK]]), Vietinės savivaldos komitetas ([[Elijas di Rupas]], [[Belgijos socialistų partija|PSB]]).
== SI Prezidentai ==
| |||