Medžio drožyba: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (Straipsnis 'Medžio raižyba' pervadintas į 'Medžio drožyba')
S
[[Vaizdas:Medžio raižyba 001.JPG|thumb|200px|Medžio dirbinys „Dievdirbio sodas“]]
 
'''Medžio raižybadrožyba''' - [[menas|meno]] šaka, apimanti meninių dirbinių iš [[mediena|medienos]] gamybą. Medis apdirbamas naudojantis įvairių formų [[kaltas|kaltais]], raižytuvais, peiliukais, dildėmis. Naudojama mediena turi būti patvari, lengvai apdirbama, vientisa (dažnai naudojama [[liepa (augalas)|liepa]], [[klevas]], [[ąžuolas]], [[uosis]]). Kadangi dirbiniai iš medžio nėra ilgaamžiai, jų patvarumas didinamas padengiant [[lakas|laku]], [[dažai]]s.
 
Medžio raižybadrožyba paplitusi daugelyje pasaulio regionų: dirbiniai įvairuoja nuo smulkių ornamentų, skulptūrėlių iki masyvių vientiso medžio skulptūrų, [[totemo stulpas|totemų stulpų]].
 
Lietuvoje medžio raižymasdrožinėjimas turi gilias tradicijas - medinių [[Krikščionių kryžius|kryžių]], [[stogastulpis|stogastulpių]], [[koplytstulpis|koplytstulpių]], [[rūpintojėlis|rūpintojėlių]] gamyba ([[kryždirbystė]]) laikoma nacionaliniu šalies paveldu.
 
Medžio dirbiniai plačiai naudoti kaip ūkio reikmenys liaudies buityje, kadangi medis - pigiausia ir plačiai prieinama žaliava. Medžio dirbiniai - ne tik dekoratyviniai gaminiai, bet ir darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys. Lietuvoje jie laikomi liaudies kultūros ir meno sudėtine dalimi. Šiuo metu paplitę daugiausia kaip dekoratyvinės [[dailė]]s kūriniai. Jie būna stilizuojami įvairiais geometriniais raštais, įpinama gamtos, [[baltų religija|baltų religijos]] simbolių, motyvų.