Tradicija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Tradicija ir paprotys iš esmės yra vienas ir tas pats: pirmasis žodis – tarptautinis ({{la|traditio}} – „perdavimas“), antrasis – [[lietuvių kalba|lietuviškas]] (pripratimas, įpratimas). Dažnai vartojama žodžių samplaika – „papročiai ir tradicijos“.
Kalendoriniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių. Jie atsirado pirmiausiai verčiantis [[medžioklė|medžiokle]] ir maisto rankiojimu, vėliau – [[žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė|gyvulinkyste]]. Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės
Beveik visa liaudies žodinė ir meninė kūryba įsitvirtino papročiuose ir [[apeigos]]e, kurios mažai pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors kalendorinių [[šventė|švenčių]] šventimas dėl socialinių, ekonominių, psichologinių priežasčių vis labiau praranda „prigimtinę“ paskirtį, tačiau daugelis jos funkcijų tebėra veiksmingos.
| |||