Leonas IX: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
šaltinis
Eilutė 17:
|palaidojimo vieta=[[Šventojo Petro bazilika]], [[Roma]]
}}
'''Leonas IX''' (''Leone IX'', gimimo vardas '''{{de|Bruno von Egisheim-Dagsburg'''}}, gimė [[1002]] m. [[birželio 12]] d. [[Elzasas|Elzaso]] regione, kuris tuo metu priklausė [[Vokietija]]i – mirė [[1054]] m. [[balandžio 19]] d., palaidotas [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]], [[Roma|Romoje]]) - Popiežius nuo [[1049]] m. [[vasario 12]] d. iki mirties. [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų Bažnyčios]] pripažintas šventuoju (šventė – [[balandžio 19]] m.), vienas reikšmingiausių vokiečių kilmės popiežių [[Viduramžiai|viduramžiuose]].
 
== Biografija ==
Leonas IX kilęs iš vokiečių didikų šeimos, tolimas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[Imperatorius Konradas II|imperatoriaus Konrado II]] giminaitis. Dvasininko išsilavinimą įgijo [[Tulis (Prancūzija)|Tuli]] mieste, kur tapo kanauninkų,. oĮšventintas kunigu dirbo Šv. Romos imperatoriaus Konrado II kancleriu. [[1026]]–[[1051]] m. Tulio [[vyskupas]]. Daug prisidėjo prie vienuolynų reformos, kūrė metaisvienuolinius vyskupucentrus.
 
Mirus [[Damasas II|Damasui II]] Brunoproteguojant išrinktasŠv. sekančiu popiežiumiRomos [[Vormsasimperatorius Henrikas III|Vormsoimperatoriui Henrikui III]] susirinkimekanoniniu būdu (Romos dvasininkijos ir romiečių) išrinktas popiežiumi. [[1048]] metųm. gruodį. Dėl[[Vormsas|Vormso]] susirinkime dėl jo kandidatūros sutiko tiktiek imperatorius, tiek Romos miesto atstovai. Tačiau Bruno, matyt norėdamas laikytis kanoninių tradicijų, pareikalavo, kad dėl jo kandidatūros būtubūtų laisvai balsuojama Romoje. Atvykus [[1049]] metųm. vasarį į Romą dvasininkų ir Romos atstovų išrinktas popiežiumi Leonu IX.
Leonas IX kilęs iš didikų šeimos, tolimas [[Imperatorius Konradas II|imperatoriaus Konrado II]] giminaitis. Dvasininko išsilavinimą įgijo [[Tulis (Prancūzija)|Tuli]] mieste, kur tapo kanauninkų, o 1026 metais vyskupu.
 
Viena pirmųjų naujo popiežiaus užduočių buvo sustiprinti Bažnyčią po keliasdešimt metų trukusios suirutės valdant [[Benediktas IX|Benediktui IX]] ir trumpalaikiųtrumpalaikiams popiežių eilėspopiežiams. Sušaukus Romoje vadinama ''Velykų'' [[sinodas|sinodą]] buvo pareikalauta iš dvasininkų laikytis [[celibatas|celibato]], giežtai pasmerkta [[simonija]] (prekyba dvasininkų pareigomis). Popiežius aktyviai keliavo po Italiją, Prancūziją, Vokietiją, sušaukė vietinius Bažnyčios susirinkimus [[Maincas|Maince]], [[Reimsas|Reimse]], kuriuose buvo pakartoti raginimai laikytis Bažnyčios tradicijų, celibato.
Mirus [[Damasas II|Damasui II]] Bruno išrinktas sekančiu popiežiumi [[Vormsas|Vormso]] susirinkime 1048 metų gruodį. Dėl jo kandidatūros sutiko tik imperatorius, tiek Romos miesto atstovai. Tačiau Bruno, matyt norėdamas laikytis kanoninių tradicijų, pareikalavo, kad dėl jo kandidatūros būtu laisvai balsuojama Romoje. Atvykus 1049 metų vasarį į Romą dvasininkų ir Romos atstovų išrinktas popiežiumi Leonu IX.
 
Grįžus popiežiui į Romą [[1050]] m. [[balandžio 29]] d. buvo sukviestas antras ''Velykų'' [[sinodas]], kuriame pasmerktos erezijos. Tais pačiais metais popiežius dalyvavo sinoduose [[Salernas|Salerne]], [[Sipontas|Siponte]], [[Verčelis|Verčlio]] miestuose. Rudenį aplankęs Vokietiją, į Romą grįžo pavasarį kaip tik į trečiąjį ''Velykų'' sinodą, kuriame iškeltas klausimas dėl pakartotinio dvasininkų, kurie įtariami [[simonija|simoniją]], įšventinimo. Siekdamas reformuoti Bažnyčią sutelkė grupę bendraminčių, kurie vėliau tapo žymiais Bažnyčios veikėjais. Sumažino italų dvasininkų įtaką [[kurija]]i. Siekdamas sustiprinti popiežiaus autoritetą [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] patriarcho atžvilgiu [[1049]] m. Reimso sinodas pripažino Leonui IX universaliąją ir apaštališkąją viršenybę Bažnyčioje (''Universalis ecclesiae primas et apostolicus''). Jis suteikė privilegijų daugiau kaip 160 vienuolynų. {{šaltinis|{{VLE|XV|12|Algirdas Jurevičius|Leonas IX}}}}
Viena pirmųjų naujo popiežiaus užduočių buvo sustiprinti Bažnyčią po keliasdešimt metų trukusios suirutės valdant [[Benediktas IX|Benediktui IX]] ir trumpalaikių popiežių eilės. Sušaukus Romoje vadinama ''Velykų'' [[sinodas|sinodą]] buvo pareikalauta iš dvasininkų laikytis celibato, giežtai pasmerkta [[simonija]] (prekyba dvasininkų pareigomis). Popiežius aktyviai keliavo po Italiją, Prancūziją, Vokietiją, sušaukė vietinius Bažnyčios susirinkimus [[Maincas|Maince]], [[Reimsas|Reimse]], kuriuose buvo pakartoti raginimai laikytis Bažnyčios tradicijų, celibato.
 
Po ketvirtojo ''Velykų'' sinodo [[1053]] metaism. Leonas IX su italų ir vokiečių savanorių armija surengė karo žygį prieš [[Normanai|Normanus]]Pietų Italijos pietuose su italųvienuolynus ir vokiečiųbažnyčias savanoriųniokojančius armija[[Normanai|normanus]]. [[1053]] metųm. [[gegužės 15]] dienąd. popiežiaus armija buvo visiškai sutriuškinta, pats popiežius paimtas į nelaisvę. Kalintas [[Beneventas|Benevente]] [[1053]] m. gegužę - [[1054]] m. kovą. Netrukus po sugrįžimo į Romą mirė [[balandžio 19]] dieną.
Grįžus popiežiui į Romą 1050 balandžio 29 buvo sukviestas antras ''Velykų'' [[sinodas]], kuriame pasmerktos erezijos. Tais pačiais metais popiežius dalyvavo sinoduose [[Salernas|Salerne]], [[Sipontas|Siponte]], [[Verčelis|Verčlio]] miestuose. Rudenį aplankęs Vokietiją, į Romą grįžo pavasarį kaip tik į trečiąjį ''Velykų'' sinodą, kuriame iškeltas klausimas dėl pakartotinio dvasininkų, kurie įtariami [[simonija|simoniją]], įšventinimo.
 
Po ketvirtojo ''Velykų'' sinodo 1053 metais Leonas IX surengė karo žygį prieš [[Normanai|Normanus]] Italijos pietuose su italų ir vokiečių savanorių armija. 1053 metų gegužės 15 dieną popiežiaus armija buvo visiškai sutriuškinta, pats popiežius paimtas į nelaisvę. Kalintas [[Beneventas|Benevente]] 1053 m. gegužę - 1054 m. kovą. Netrukus po sugrįžimo į Romą mirė balandžio 19 dieną.
 
Leonas IX buvo pirmasis popiežius, kuris oficialiuose dokumentuose minėjo ir rėmėsi suklastotu [[Konstantinas I|Konstantino I]] dovanojimo raštu ''Donatio'' norėdamas įtvirtinti savo kaip pasaulietinio ir dvasinio vadovo pirmumą. Popiežius įtikinėjo Konstantinopolio patriarchą, kad dovanojimo raštas yra originalus, ir tik [[Apaštalas Petras|Petro]] įpėdinis Romoje yra teisėtas viso Bažnyčios vadovas. Patriarchui atmetus popiežiaus pirmumo teisę Katalikų Bažnyčioje įvyko didžioji [[schizma]] tarp rytų ir vakarų bažnyčių (pora mėnesių po Leono IX mirties).
 
Prieš savo mirtį popiežius pasiuntė legatų misiją į [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] derėtis su patriarchu [[Mykolas Kerularijus|Mykolu Kerelarijumi]]. Nepavykus susitarti [[1054]] m. [[liepos mėn. 16]] d. legatai iškilmingai padėjo [[ekskomunika|ekskomunikos]] bulę ant altoriaus švŠv. Sofijos bažnyčioje ir grįžto į Romą. Nors tuo metu popiežius Leonas IX jau buvo miręs ir bulė neturėjo jokios galios, patriarchas ekskomunikavo popiežiaus legatus ir tai laikoma oficialiu skilimu tarp bažnyčių skilimu.
 
{{start box}}
eilutė 45 ⟶ 44:
|after=Popiežius<br />[[Viktoras II]]}}
{{end box}}
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==