Miestelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 072 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
šaltinis
S (TLE parametrų reikšmių užpildymas.)
(šaltinis)
[[Vaizdas:Vilkija prie Nemuno.JPG|thumb|Vilkija]]
'''Miestelis''' – [[Lietuva|Lietuvoje]] tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji vietovė, turinti 500–3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat jiems priskiriami tradiciniai miesteliai (LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, [[1994]] m.). Iš viso Lietuvoje yra 247 miesteliai (žr. [[Lietuvos miesteliai]]), [[1986]] m. buvo 235 <ref>{{TLE|3|||Miestelis}}</ref>.
[[Vaizdas:Monastery of Dominicans in Palevene.jpg|thumb|Palėvenė]]
[[Vaizdas:Church of Valkininkai.JPG|thumb|Valkininkai]]
[[Vaizdas:2010 08 09 Varputėnai18.JPG|thumb|Varputėnai]]
[[Vaizdas:2007 07 13 Gruzdziuaikste.jpg|thumb|Gruzdžiai]]
[[Vaizdas:2007 07 13 Gruzdziai1.jpg|thumb|Gruzdžiai]]
'''Miestelis''' – [[Lietuva|Lietuvoje]] tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji vietovė[[gyvenvietė]], turinti 500–3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat jiems priskiriami tradiciniai miesteliai (LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, [[1994]] m.). Iš viso Lietuvoje yra 247 miesteliai (žr. [[Lietuvos miesteliai]]), [[1986]] m. buvo 235 <ref>{{TLE|3|||Miestelis}}</ref>.
 
Miestelis – tai [[kaimas|kaimo]] vietovės tipas, jo gyventojai priskiriami kaimo gyventojams. Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., [[Troškūnai]]), ir kaimas ([[Pivašiūnai]], [[Salakas]]), be to, kai kurie nominalūs miesteliai gali būti vadinami kaimais (pvz., [[Žemoji Panemunė]], [[Palėvenė]]).
 
Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų – žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigų buvimu panašios į miestelius.
== Istorija ==
 
[[XIV a.]] pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas [[1387]] m., taip pavadinti [[Alytus]], [[Birštonas]], [[Nemunaitis]] ir [[Punia]]. [[1496]] m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija ([[Krekenava]]), kurių daugiau buvo teikiama po [[1553]]–[[1557]] m. [[Valakų reforma|Valakų reformos]]. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinais]] nukentėjusioje [[Užnemunė]]je ir Šiaurės Lietuvoje. Vien [[XVI a.]] antroje pusėje – [[XVII a.]] pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų. {{šaltinis|{{VLE|XV|57|[[Algimantas Miškinis]]|Miestelis}}}}
Pirmąkart [[Lietuva|Lietuvos]] miesteliai minimi [[1387]] metais: [[Alytus]], [[Birštonas]], [[Nemunaitis]], [[Punia]]. Iš pradžių jie kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.
 
Pirmąkart [[Lietuva|Lietuvos]] miesteliai minimi [[1387]] metais: [[Alytus]], [[Birštonas]], [[Nemunaitis]], [[Punia]]. Iš pradžių jiemiesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.
Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas [[vaitas]]. Miestelio pirkliai ir amatininkai mokėjo feodalui [[činšas|činšą]], žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) [[lažas|lažo]], atlikti kitas prievoles.
 
Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas [[vaitas]]. Miestelio pirkliai, daugiausia [[žydai]], ir amatininkai mokėjo feodalui [[činšas|činšą]], žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) [[lažas|lažo]], atlikti kitastalkų ir pastočių prievoles. [[XVII a.]] viduryje [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje]] buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per [[XVII a.]] vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su [[Rusija]] ir [[Švedija]] ir [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]]. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.
[[1791]]–[[1792]] m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač [[Užnemunė]]je ir [[Žemaitija|Žemaitijoje]] kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. 4 metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], tačiau prijungus Lietuvą prie [[Rusija|Rusijos]], teisės panaikintos. Kai kurių miestelių gyventojai ([[Maišiagala]], [[Nemunaitis]], [[Valkininkai]], [[Vilkija]]) kovojo dėl savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.
 
[[1791]]–[[1792]] m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač [[Užnemunė]]je ir [[Žemaitija|Žemaitijoje]] kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. 4[[Ketverių metų seimas]] tuomet apie 60 miestelių suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], tačiau prijungus Lietuvą prieokupavus [[Rusija|Rusijos imperija]]i, teisėsir panaikintospanaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai ([[Maišiagala]], [[Nemunaitis]], [[Valkininkai]], [[Vilkija]]) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.
XIX a. 2-ojoje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. [[1897]] m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų.
 
[[XIX a.]] antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus ([[Subačius]]). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė ([[lentpjūvė]]s, malūnai, [[plytinė]]s, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. 2-ojojeantroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. [[1897]] m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo [[1897]] iki [[1940]] m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su >3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių [[valsčius|valsčiaus]] teises, kategorijai. [[1923]] m. dabartinėje [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje buvo 274 miesteliai, iš kurių iki [[1985]] m. 54 tapo miestais, 7 [[miesto tipo gyvenvietė]]mis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Daug miestelių vėl ėmė augti sovietmečiu įkūrus kolūkius ir tarybinius ūkius.
 
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo [[1897]] iki [[1940]] m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su >daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių [[valsčius|valsčiaus]] teises, kategorijai. [[1923]] m. dabartinėje [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje buvo 274 miesteliai, [[1940]] m. – 253, iš kurių iki [[1985]] m. 54 tapo miestais, 7 [[miesto tipo gyvenvietė]]mis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Daug miestelių vėl ėmė augti sovietmečiu įkūrus kolūkius ir tarybinius ūkius.
 
TSRS okupacijos metais nuo [[1950]] m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo [[1967]] m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. [[1990]] m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais. [[2001]] m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, juose atsirado privataus verslo.
 
== Šaltinis ==
{{ref}}
{{Vikižodynas|miestelis|no=T}}
 
[[Kategorija:Gyvenvietės]]
51 001

pakeitimas