Lietuvių liaudies muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.63.135.151 (Aptarimas) darytas keitimas 2977261
Eilutė 8:
Lietuvių tautos istorija rodo, kad jų protėviai nuo senų senovės savo gyvenimą siejo su žemės darbais. Žemė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, svarbiausi rūpesčiai ir džiaugsmai. Lietuviai dievino [[Gamta|gamtą]], tikėjo žmonių pavirtimu medžiais, akmenimis ar gyvais gamtos padarais. Visa tai formavo tautos būdą, dvasią ir tuo pačiu, meną.
 
== Lietuvių liaudies dainos ==
BYBI CIULPE MESKENAI
{{main|Lietuvių liaudies dainos}}
Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro. Balsu, melodijomis išreiškiami patys giliausi žmogaus jausmai. Lietuvių liaudies dainos švelnios, lyriškos ir dažniausiai liūdnos. Tekstuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų. Žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos.
 
Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu fermatų. Tai svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
 
Lietuvių liaudies vokalo [[ornamentika]] labai įvairi. Liaudies dainininkai dainas puošia [[melizma|melizmomis]], subtiliai išvingiuoja, suteikia emocinio kolorito. Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos šūksmingai ir pamaldžiai. Dainų ritmikai ir balso pastatymui didelę įtaką daro tarmių artikuliacija ir priegaidės.
 
=== Lietuvių liaudies dainų stiliai ===
Lietuvių liaudies dainas galima skirstyti į 3 stilius, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams: [[vienbalsiškumas]] ([[monofonija]]), [[homofonija|homofoninis daugiabalsumas]], [[heterofonija]] (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir [[polifonija]].
 
Vienbalsumas būdingas dzūkams. Dainos nepaprastai gražios, dainingos ir dažniausiai liūdnos. Dzūkų dainų ritmas gana sudėtingas,- dažnai besikeičiančiu metru, nereguliariai pasikartojančiais akcentais, kuriantis laisvo, nesuvaržyto pasakojimo įspūdį. Daugiabalsumas būdingiausias Žemaitijai, kur jis ypač archajiškas, tačiau daugiau ar mažiau paplitęs po visą Lietuvą. Be to, žemaičiai savo melodijose mėgo išskirti aukščiausiąją gaida ir ją patęsti. Tai skiriamasis žemaičių dainų bruožas.
 
Šiaurės aukštaičiai dainavo daugiabalses dainas. Jų dainos linksmos, daug paprastesnio. Dainos šiek tiek švelnesnės, dainingesnės. [[Heterofonija]] būdingiausia rytų Lietuvai, Aukštaitijai.
 
Polifonijai priskiriamos sutartinės, kurios gyvojoje tradicijoje išnyko XX-ojo a. viduryje, tačiau labai populiariai atliekamos folkloro ansambliuose.
 
=== Lietuvių liaudies dainų žanrai ===
Lietuvių liaudies dainų žanrai skirstomi pagal paskirtį. Čia išskiriamos keturios pagrindinės dainų rūšys: [[sutartinė]], [[giesmė]], [[rauda]] ir daina (siaurąja prasme).
[[Vaizdas:Vaiguva Tolminkiemyje 2007 Skuduciu sutartine.ogv|thumb|200px|[[Skudučiai]]s atliekama [[sutartinė]]. Groja [[Vaiguva (ansamblis)|Vaiguva]], [[tolminkiemis|Tolminkiemyje]] 2007 m.]]
'''[[Sutartinė]]s''' yra archajiškas aukštaičių dainavimo stilius. Dauguma sutartinių atliekamos su šokio judesiais. Sutartinės yra vieni seniausių dviejų - trijų balsų polifonijos pavyzdžių. Joms būdingi 3 pagrindiniai senovinės polifonijos principai: heterofonija, paralelizmas, kanonas ir imitacija. Seniausių užuominų apie sutartines randama XVI a. rašytiniuose šaltiniuose, tačiau pačios sutartinės surinktos XIX-XX a. Sutartinės iš kitų stilių išsiskiria aiškia [[sinkopė|sinkopuota]] [[ritmika]], [[sekunda|sekundiniu]] derinimu. Sutartinės būdavo dainuojamo įvairiais būdais. Sutartinės, kurias dainuodavo dvi dainininkės arba jų grupės, vadinamos dvejinėmis. Kai sutartinę dainuoja trys dainininkės, įstodamos viena paskui kitą - tai trejinė. Tas pats yra ir su ketverinėmis. Baigiant dainuoti sutartines dažnai ūkuojama. Kokiais būdais bebūtų dainuojama, visada skamba tik du balsai.
 
'''[[Rauda]]''' yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Jos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių) ir atliekamos subtiliai imituojant verkimą. Profesionalūs raudotojai, kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtilių raudojimų, sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.
 
'''[[Giesmė]]''' yra krikščioniškos kilmės ir, palyginus su kitais žanrais, labai jaunas. Dauguma giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis XVI-XVII a. pradedant krikščionėti valstiečių sluoksniui. Tačiau dalis giesmių yra sinkretinio pobūdžio, turi [[pagonybė|senojo tikėjimo]] elementų.
 
'''Dainos''' siaurąja prasme daugiausia susijusios su kasdienybės, buities ritualais. Jos skirstomos į daugybę rūšių pagal savo paskirtį:
* [[Vaikų dainos]] - [[lopšinė]]s, žaidinimai, gyvūnijos apdainavimas, formulinės dainos, erzinimai;
* [[Vestuvių dainos]] - susijusios su vestuvių apeigomis ir papročiais. Skirstomos į lyrines, satyrines, gėrimo, puotavimo, dialogines, verkavimus, žaidimus, šokius ir maršus. Pačios gražiausios yra lyrinės dainos - jose apdainuojami nuotakos gyvenimo virsmai;
* [[Karinės-istorinės dainos]] - glaudžiai susijusios su liaudies epu;
* [[Kalendorinių apeigų dainos]] - susijusios su [[senovės lietuvių religija|senojo tikėjimo]] apeigomis: jose atsispindi įvairūs senieji animistiniai tikėjimai, mitologija, žemdirbystės ir mirusiųjų kultai. Dainomis būdavo garbinamos gamtos jėgos (saulė, mėnulis, vėjas, lietus), kurios turėjo padėti užauginti gerą derlių.
* [[Darbo dainos]] - jų paskirtis - palengvinti darbo monotoniją, darbą paverčiant maloniu meditavimu. Klasifikuojamos į daugybę smulkesnių žanrų pagal paskirtį.
* [[Baladė]]s - plačiausias dainų žanras, susijusios su kitais žanrais, pavyzdžiui, kalendorinių apeigų ir darbo.
 
== Lietuvių liaudies instrumentinė muzika ==