Linkuvos kalvagūbris: Skirtumas tarp puslapio versijų
šaltinis
naujas |
šaltinis |
||
Eilutė 1:
'''Linkuvos kalvagūbris''' − [[Morena|moreninis]] kalvagūbris [[Lietuvos Vidurio žemuma|Lietuvos Vidurio žemumos]] šiaurinėje dalyje. Kalvagūbris ištįsęs lanku, išgaubtu į pietus. Jo ilgis apie 120 km, plotis 1−3 km.
== Geografija ==
Linkuvos kalvagūbris prasideda 5 km į pietryčius nuo [[Vegeriai|Vegerių]], [[Latvija|Latvijoje]],
Linkuvos kalvagūbris skiria [[Žiemgalos žemuma|Žiemgalos]] ir [[Mūšos-Nemunėlio žemuma]]s. Kalvagūbrį šiaurės rytų dalį kerta [[Mūša]], kurios aukštupys iki tol teka jo pietine papėde, ir [[Nemunėlis]] ties santaka su [[Apaščia]].
Linkuvos kalvagūbris skiria [[Žemgalės žemuma|Žemgalės]] ir [[Mūšos−Nemunėlio žemuma|Mūšos−Nemunėlio]] žemumas. Kalvagūbrį sudaro 3 atkarpos: šiaurės vakarinė, vidurinė ir šiaurrytinė. Šiaurės vakarinė atkarpa tik 10−15 m santykinio aukščio; šiaurės rytuose ji palaipsniui nusileidžia į Žemgalės žemumą, todėl kalvagūbris šioje atkarpoje pastebimas tik iš pietvakarių. Apie 7 km į vakarus nuo Linkuvos prasideda ir tęsiasi į rytus per Linkuvą vidurinė kalvagūbrio atkarpa. Virš aplinkinių lygumų ji pakilusi apie 30 m ir vienodai ryški iš šiaurės ir pietų.▼
▲
Linkuvos kalvagūbrio reljefas plokščiai banguotas arba lėkštai kalvotas. Kalvagūbrį sudaro moreninis priemolis su juostuotųjų molių lęšiais. Be to, moliai aptinkami aplygintoje kalvagūbrio keteroje ir šlaituose.▼
Linkuvos kalvagūbrio šiaurinėje papėdėje prasideda daugybė upelių ([[Lielupė]]s intakų), tekančių į šiaurę per Žemgalės lygumą.
== Geologija ==
Linkuvos kalvagūbris – galinė [[morena]], susidariusi iš priemolio su juostuotųjų molių, kai kur – smėlio lęšiais. Be to, molių yra aplygintoje kalvagūbrio keteroje ir šlaituose.
▲Linkuvos kalvagūbrio reljefas plokščiai banguotas arba lėkštai kalvotas. Kalvagūbrį sudaro moreninis priemolis su juostuotųjų molių lęšiais. Be to, moliai aptinkami aplygintoje kalvagūbrio keteroje ir šlaituose. {{šaltinis|{{VLE|XIII|101|Alfonsas Basalykas|Linkuvos kalvagūbris}}}}
Linkuvos kalvagūbrį sustūmė [[Ledynas|ledyno]] plaštaka, atšliaužusi nuo [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]]. Tirpstant ledynui, kalvagūbrio žemesnės vietos buvo apsemtos susitvenkusių tirpsmo vandenų. Jie aplygino kalvagūbrio paviršių, apklodami jį limnoglacialinėmis nuosėdomis. Ilgiausiai išbuvo apsemta šiaurrytinė atkarpa, todėl ji yra lygiausia.
== Šaltiniai ==
[[Kategorija:Lietuvos kalvos]]▼
{{ref}}
[[Kategorija:Joniškio rajonas]]
[[Kategorija:Pakruojo rajonas]]
[[Kategorija:Pasvalio rajonas]]
[[Kategorija:Biržų rajonas]]
|