Helmutas Arnašius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
| fonas =
| vardas = Helmutas Arnašius
| paveikslėlis = HELMUTAS_ARNASIUS.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = (100 × 129 taškų, failo dydis: 3 KiB, MIME tipas: image/jpeg)
| gimimo data = {{Gimė|1941|4|7|T}}
| gimimo vieta = [[Klaipėda|Klaipėdoje]]
Eilutė 15:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = [[lietuvių]] ir vokiečių filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, vienas iš iliustracijų pateikėjų sudarant [[Mažosios Lietuvos enciklopedija|Mažosios Lietuvos enciklopedijos]] II tomą (išleistas 2003-iaisiais metais).
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 37:
Paskelbė darbų iš [[protestantai|protestantizmo]] [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] istorijos. Išleido atsiminimų knygą „Keliai ir klystkeliai“ (1983 m.).<ref>{{VLE|II|35|[[Vaclovas Bagdonavičius]]|Helmutas Arnašius}}</ref>
== Šeima ==
Helmuto Arnašiaus tėvo pusės senelis [[Jurgis Arnašius]] buvo žinomas lietuvių kultūros veikėjas, o motinos pusės senelis, autoriaus žodžiais tariant, buvo „vokietininikas". Helmuto Arnašiaus senelis buvo [[Tilžės keleivis|„Tilžės keleivio"]] redaktorius, žinomas [[knygnešys]] ir Klaipėdos krašto [[lietuvininkai|lietuvininkų]] kultūros veikėjas ir vis užkliudavęs dėl savo įsitikinimų. Dar neturėdamas 20 metų, senelis pradėjo redaguoti [[Tilžės keleivis|„Tilžės keleivį"]] ir per keletą metų jo prenumeratorių padaugėjo nuo 60 iki 8000... Senelis buvo liberalių pažiūrų žmogus, nemėgo netiesos, turėjo aiškią savo nuomonę. Helmutas Arnašius mokyklą pradėjo lankyti neturėdamas septynerių metų [[ Pėžaičių pagrindinė mokykla|Pėžaičių mokykloje]], šalia Priekulės kelio. Mokykloje gerai sekėsi. Patiko mokytis rusų kalbos, istorijos, geografijos, fizikos... Septintoje klasėje pradėjo domėtis astronomija,vėliau atomine fizika, meteorologija.
== Emigraciją į Vokietiją ==
Dėl praūžusio karo tėvas ir dalis artimųjų atsidūrė[[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]], o jis su mama ir kitais artimaisiais liko Lietuvoje, tačiau 1958 09 18 išvyko į Vakarų Vokietiją pas savo tėvą. Tuo metu jam buvo 17 su puse metų. Lietuvoje vykstantys socialiniai persitvarkymai skatino naujosios sanklodos smerkimo ir Vakarų idealizavimo nuotaikas. Gyvenant Vakarų Vokietijoje jam sukėlė pasišlykštėjimą ten brukamoji [[antikomunizmas|antikomunistinė]] literatūra, nesužavėjo ir politinė atmosfera - [[hitlerizmas|hitlerinis]] režimas.
== Studijos Vokietijoje ==
Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] buvo pasiųstas į vaikų kalbos internatą „Alemo bokštą", kad išmoktų vokiečių kalbos, nors jis ją mokėjo ir jo žinios atitiko gimnazijos reikalavimus. Atleistas iš „Alemo bokšto", buvo priimtas į gimnaziją. Ten įgijo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. 1962m. įstojo į teologų internatą, tačiau jam ten nepatiko ir nelaukdamas kol jį pašalins, pats jį paliko ir grįžo į [[Marburgo universitetas|Marburgo universitetą]]. Marburge domėjosi snobizmu, loginiu pozityvizmu, pradėjo studijuoti „loginio atomizmo" teorijas. Save lakė logiku teoretiku. Taip pat lankė sociologijos paskaitas bei seminarus. Išgirdęs, kad [[Gėtingenas|Getingene]] filosofiją dėsto buvęs matematikas ir fizikas, nusprendė persikelti ten, kad galėtų pas jį studijuoti. Greta filosofijos pradėjo domėtis [[žurnalistika]], manydamas, kad imsis šios profesijos. Universitete dėstė žurnalistiką - mokslą apie publikacijas ir jų tyrinėjimą. Per atostogas dirbdamas laikraščio „Hannoversche Presse" redakcijoje jau žinojo, kad „laisvo nuomonės pareiškimo" praktiškai nėra. Suprato, kad neįmanoma tapti doru žurnalistu... Getingene dar domėjosi lyginamąja [[religijos istorija]]. Pastebėjo, kad labai panašios religinių bei filosofinių idėjų struktūros. Dar domėjosi lyginamąja [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbotyra. Buvo madingos Čomskio, Kaco, generatyvinės gramatikos, kuriomis siekiama išreikšti kalbos struktūrą matematiškai, kad būtų galima vieną kalbą į kitą išversti kompiuterių pagalba. Metė žvilgsnį į [[socialinė psichologija|socialinę psichologiją]], domėjosi [[ekonometrija]] ir [[ekonomika]]. Jo pagrindiniai interesai tuomet buvo iš vienos pusės teorijų logiškumas ir matematiškumas, o iš kitos pusės - visuomeninio gyvenimo supratimas. Gilinosi į [[lošimų teorija|lošimų teoriją]] ir naudingumo teoriją. Atsiradus galimybei nuo 1968-1969m. pradėjo studijuoti Anglijos [[Oksfordo universitetas|[Oksfordo universitete]]. Lankė kursus apie filosofinę logiką ir [[analitinė filosofija|analitinę filosofiją]]. Oksforde baigė rašyti pirmąjį disertacijos manuskriptą. Grįžęs iš Oksfordo savo disertaciją išvertė į Vokiečių kalbą. Lietuvoje auklėjosi [[marksizmas|Marksistinėmis]] pažiūromis, o emigravęs „braidžiojo" po visas madingas Vakarų filosofijas.
== Darbas ==
Grįžęs iš Oksfordo 1970 07 11 įstojo į Vokiečių komunistų partiją. Dirbo „Spartako" ir komunistų partijos laikraščio redakcijoje. 1978 m. „Mokslinio asistento" vieta universitete. 1978 m. baigė rašyti disertaciją „Pagrindinės dialektinės ir formaliosios logikos kategorijos". Po viešo disertacijos gynimo fakultete gavo "venia legendi" ("teisę skaityti paskaitas"), tai yra, akademiniu požiūriu, visas teises, kurias turi profesoriai: egzaminuoti studentus, globoti "daktaro" (atitinkamai: mokslų kandidato) disertacijas. Bet darbo vietos pagal savo kvalifikaciją negavo, o asistento darbas (terminuotas penkeriems metams) universitete taip pat baigėsi. Po disertacijos apgynimo turėjo gauti darbą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis prisipažins esąs nekomunistas. Dėstytojo darbą gavo iki 1978 metų lapkričio mėnesio. Buvo atleistas. Vis dėlto, turėdamas teisę dėstyti, skaitė paskaitas, egzaminavo būsimuosius mokytojus, padėjo rengti ir ginti disertacijas. Po trejų metų vis dar veltui dėstė universitete.
== Filosofinės pažiūros==
Helmutui Arnašiui, beieškančiam filosofinio pagrindo, didelį įspūdį padarė [[Alberas Kamiu|A.Kamiu]] „Sizifo mitas" ir vokiškai impozantiški [[Martin Heidegger|M.Heidegerio]] filosofiniai traktatai. Pradėjęs studijas Marburgo universitete, Helmutas Arnašius su artimais draugais pabandė ir praktiškai pagyventi [[egzistencializmas|egzistencialistiškai]], gyvai pademonstruoti gyvenimo beprasmiškumą. Kritiškai įveikti egzistencializmo filosofijos įtaką autoriui padėjo tos srovės pradininko S. A. Kierkegoro raštai, paskatinę jį į logikos studijas. Pasiryžimą patvirtino į rankas patekęs L. Vitgenšteino „Loginis filosofinis traktatas". Studijuojant matematinę logiką, darė nemažą įtaką filosofinė loginio empirizmo srovė. Išsivaduodamas iš egzistencializmo įtakos, ėmė daugiau domėtis socialiniais klausimais. Esminį lūžį Helmuto Arnašiaus socialinių pažiūrų raidoje padarė jo paties teoriniai tyrimai, kuriuos jis vykdė ruošdamas daktaro disertaciją. Jis įsijungė į plačiai daromus bandymus pritaikyti matematinę lošimų teoriją racionaliam ekonominių procesų valdymui. Disertaciniai tyrimai autorių paskatino tapti [[marksizmas|marksistu]].
Pagrindinė Helmuto Arnašiaus filosofojos idėja - tegu kiekvienas siekia savo laimės, bet netrukdo kitiems, nestumia kitų į nelaimę. Jis lengvai išsižada ir labiausiai viliojančių galimybių, jei pasinaudojimas jomis reikalauja kompromisų su sąžine.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
2. Helmutas Arnašius „Keliai ir klystkeliai"
{{DEFAULTSORT:Arnašius Helmutas }}
| |||