Psichoanalizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: arz:تحليل نفسى
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Psichoanalizė''' (iš {{gr|ψυχή}} (psyche) 'siela' + ''ανάλυσις'' (analysis) 'tyrimas') yra keletas susijusių teorijų, aiškinančių proto veikimą. Pagal šias teorijas tik atradus gilumines, praeityje (dažniausiai vaikystėje) esančias priežastis, galima koreguoti dabartines individo problemas. Dauguma žmonių [[Neurozė|neurozių]] ir antisocialių veiksmų kyla dėl vienos ar kitos energijos užslopinimo, įvykusio vaikystėje (seksualinių traumų ir pan.). Dalis šių dalykų būna suvokiami [[Sąmonė|sąmoningai]], tačiau dalis veikia tik pasąmonėje, netiesiogiai įtakodamidarydami įtaką žmonių norusnorams ir veiksmusveiksmams. Psichoanalitikai, padedantys žmonėms, dažniausiai naudoja asociatyvinius metodus, bandydami išsiaiškinti užslopinimų priežastis bei padėti žmonėms išspręsti dvasines problemas.
 
Sąvoka taip pat taikoma apibūdinti [[Gelmių psichologija|gelmių psichologijos]], psichiatrijos metodą, kurį, apie [[1890]] m. pradėjo taikyti Vienos neurologas [[Zigmundas Froidas]]. Tai metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti (suprasti) žmogaus elgesio motyvus, neįsisąmonintus (glūdinčius [[pasamonė|pasąmonėje]]) jausmus, mintis. Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmund Freud. S. Freud ieškojo neurozių priežasčių ir gydymo būdų, tačiau jo teorijos peržengė medicinos mokslo ribas. Psichoanalitiniai metodai taikomi socialiniuose moksluose, filosofijoje, kultūrologijoje. Laikotarpiu po S. Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms psichoterapijos mokykloms.