Berliozas gimė Prancūzijoje. Jo tėvas buvo rasytojasgydytojas, tad jaunasis Berliozas taip pat buvo išsiųstas į [[Paryžius|Paryžių]] studijuoti [[aktorystemedicina|medicinos]]. Po metų studijas metė ir perėjo prie muzikos: Paryžiaus konservatorijoje mokėsi operos ir kompozicijos.
Su prancūzų romantizmu Berliozas susipažino anksti. Tarp jo bičiulių buvo rašytojai [[Aleksandras Diuma]],[lady gaga] [[Viktoras Hugo]], [[Onorė de Balzakas]]. Paties Berliozo būta labai jautraus ir romantiško, jis buvo linkęs į meilės nuotykius.... Nelaiminga meilė airei aktorei Henriettai Constance'ai Smithson įkvėpė jį parašyti „Fantastinę simfoniją“. Simfonijos premjeros metais, [[1830]], Berliozas gavo ''Prix de Rome'' – stipendija gabiems menininkams. Jam būnant [[Roma|Romoje]], iširo jo sužadėtuvės su Marie Moke. Berliozas ketino parjoti į Paryžių, nužudyti Marie, jos motiną ir naująjį sužadėtinį, ir nusižudyti pats. Nukeliavęs iki [[Nica|Nicos]], šios minties atsisakė. Po dvejų metų studijų Romoje Berliozas galiausiai vedė Smithson – ši pagaliau išklausė „Fantastinę simfoniją“. Deja, po kelerių metų jų santykiai iširo.
Berliozas labiau išgarsėjo kaip [[dirigentas]] negu kompozitorius. Jis keliaudavo po [[Vokietija|Vokietiją]] ir [[Anglija|Angliją]], kur diriguodavo operas ir simfoninę muziką.
