Anaksimandras: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 813 baitų pašalinta ,  prieš 11 metų
S
Atmestas Vainiusp pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (TXiKiBoT keitimas)
Žyma: Žyma: Trynimas
S (Atmestas Vainiusp pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (TXiKiBoT keitimas))
{{Žmogaus biografija
==Anaksimandras Miletietis==
| fonas =
'''Anaksimandras Miletietis''' (sen. gr. Ἀναξίμανδρος, gyveno apie 610 – m. 547 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, Talio mokinys ir pasekėjas, pirmojo graikų filosofinio traktato „Apie gamtą“ autorius, kurio išliko tik fragmentai, politinis veikėjas, laikomas astronomijos pradininku, matematikas.
| vardas = Anaksimandras Miletietis<br/>{{grc|Ἀναξίμανδρος}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = [[610 m. pr. m. e.]]
| gimimo vieta =
| mirties data = [[547 m. pr. m. e.]]
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = senovės graikų [[filosofas]], priklausęs [[Mileto mokykla]]i. [[Talis iš Mileto|Talio]] mokinys ir pasekėjas.
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
|vikiteka= Category:Anaximander
}}
'''Anaksimandras Miletietis''' ({{grc|Ἀναξίμανδρος}}, apie [[610 m. pr. m. e.|610]] – m. po [[547 m. pr. m. e.]]) – senovės graikų [[filosofas]], priklausęs [[Mileto mokykla]]i. [[Talis iš Mileto|Talio]] mokinys ir pasekėjas.
 
Anaksimandras sukūrė pirmąjį graikų [[filosofija|filosofijos]] veikalą „Apie gamtą“. Yra išlikę tik šio veikalo fragmentai. Anaksimandras teigė, jog pasaulis išsivystęs iš [[Apeironas|apeirono]], kuris esąs begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių. Jis manė, jog pirmapradė [[materija]], kurią Anaksimandras vadino Beribe, neturėjusi formos, pavidalo ar kokių kitų išskirtinių savybių. Daiktų įvairovė atsirandanti iš apeirono per priešybių (šilumos iš šalčio, šviesos ir tamsos) kovą.
==Biografija==
Anaksimandras, Praksiado sūnus, gimė Milete (610-547 pr. Kr.), vienas iš ryškiausių jonėnų filosofų. Pirmojo filosofinio traktato „ Apie gamtą“ autorius. Taip pat jis buvo Talio mokinys ir pasekėjas. Yra labai mažai likę žinių apie Anaksimandro gyvenimą. Sakoma, kad jis turėjo didelę iniaciatyvą dalyvauti misijoje Apolonijos kolonijoje ant Juodosios jūros pakrantės. Jis taip pat pirmasis atrado gnomoną (posvyrio į pusiaują nustatymui). Manoma, kad jis buvo keliaujantis žmogus, tai visiškai nestebina, nes Mileto gyventojai buvo žinomi kaip drąsūs jūrininkai. Pasakojama, kad jis buvo labai manieringas ir vilkėjo pompastiškais apdarais. Daugiausiai informacijos apie Anaksimandrą likę iš Aristotelio ir jo mokinio Theoprasto, kurio knyga apie istoriją ir filosofiją buvo naudojama, cituojama daugelio autorių. Jo darbo grafiko nustatymas dabar yra neįmanomas, kadangi joks dokumentas neužsimena apie chronologinių įvykių seką. Įvairi istorija aiškina, kad filosofai kartais taip pat turėjo reikalų su politika. Labai tikėtina, kad Mileto lyderiai nusiuntė Anaksimandrą ten kaip įstatymų leidėją, kad sukurtų konstituciją ar tiesiog palaikytų kolonijoje ištikimybę. Filosofas domėjosi metafizika, astronomija, geografija, geometrija.
 
Manė[[Žemė]], kadpasak ŽemėAnaksimandro, nejuda ir stovi pasaulio centre, tuo. davėTai pradžią dangaus sferų teorijai.
==Darbai==
Parašė pirmąjį graikų filosofijos veikalą „Apie gamtą“, tačiau mūsų laikus pasiekė tik 2-3 antikos autorių pateikti jo fragmentai bei keletas liudijimų apie šio filosofo pažiūras. Veikalo „Apie gamtą“ turinys kosmologinių, kosmografinių, meterologinių reiškinių etiologija.
Anaksimandras pirmasis nurodė, kad Žemę nebūtina, kad kas nors laikytų, nes kryptys aukštyn ir žemyn nėra absoliučios. Filosofas teigė, kad pasaulis išsivystė iš apeirono, kuris yra begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių, amžinas, nesenstantis, keičiantis tik savo formą. Anaksimandras nustatytė, kad apeirono viduje atsirado kažkas sukėlęs karščio ir šalčio skirtybes, kurios besivaržydamos sutvėrė kosmosą. Kai kurios šaltos ir drėgnos dalys šiek tiek pradžiūvo ir tokiu būdu atsirado tvirta sausuma, kitos liko nepakitusios, iš kurių atsirado vandenys, o dar kitos, kurios buvo veikiamos karščio išgaravo pavirsdamos oru ir miglomis. Išgaravusi dalis liesdama karštį virto ugnies žiedais supančiais visą kosmosą. Per rūką tėra likę kelios angos regimos žmogui kaip Saulė, Mėnulis (pagal Anaksimandrą, mėnulis pats šviesos neskleidžia, o yra apšviestas saulės) ir žvaigždės. Gamtos tapsmą sukelia judėjimas, kuris yra neatskiriamas nuo medžiagos. Ir aplamai Anaksimandras visą savo požiūrį grindė gamtos stebėjimu.
 
Anaksimandras pirmasis nurodė, kad kryptys ''aukštyn ir žemyn'' nėra absoliučios, todėl, anot jo, nebūtina, jog Žemę kas nors laikytų. Taip pat pirmasis iškėlė mintį apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių, pirmasis panaudojo [[Gnomonas|gnomoną]] [[ekliptika|ekliptikos]] posvyriui į [[Pusiaujas|pusiaują]] nustatyti. Pirmasis tuomet žinomo pasaulio žemėlapis, pirmasis [[saulės laikrodis]] senovės Graikijoje taip pat buvo sukurti Anaksimandro.
Anaksimandras aprašė gyvybės atsiradimą ir vystimąsi. Žmogaus atsiradimą susiejo su drėgme. Jis manė, kad visi žemės gyvūnai yra jūros gyvių palikuonys, o kadangi žmonių naujagimiai negali išgyventi be kitų rūpesčio, tai žmogus gimė iš jūros gyvūno, kuriame vystėsi tol, kol pradėjo sugebėti pasirūpinti savimi.
Anaksimandras tyrinėjo organines būtybes, bandė įrodyti, kad kontinentiniai gyvūnai yra atsiradę iš jūrinių, o žmogės- iš kitų gyvūnų rūšių.
 
[[Žmogus]], Anaksimandro manymu, išsivystęs iš žuvies, kuri išlipo į sausumą.<ref>http://www.aktv.lt/~namaig/pages/astronomai/anaksimandras.htm</ref>,<ref>http://www.spauda.lt/plato/world.htm#anaximander</ref>,<ref>http://www.spauda.lt/plato/cosmos.htm#anaximander</ref>
Anaksimandras pirmasis iškelė sąvoką – materija, kurią jis vadino Beribe. Materija išsiskiriasi nuo kitų medžiagų savo beribiškumu, neapibrėžtumu. Anot filosofo, tai nėra vanduo ar ugnis, nėra šilta ir nėra šalta, nėra kieta ar skysta, bet yra visų šių apibrėžtų medžiagų šaltinis. Svarbus šio folosofo posūkis yra tas, kad tai, kas apibrėžta, virsta tuo, kas apribota, kas baigtina. Keista ir negraikiška atrodo tik tai, kad begalybė, tai, kas neturi formos ir apibrėžtumo, sutapatinama su dieviškumu; viename išlikusiame Anaksimandro teiginyje galutinybės ir apibrėžtumo kilmė iš apeirono apibrėžiama net kaip "skola", už kurią teksią mokėti mirtimi, skirta bet kokiai baigiamybei.
Anaksimandras teigė, kad mūsų pasaulis tėra vienas iš daugelio pasaulių, kurie atsiranda ir išnyksta vadinamojoje “neapibrėžtybėje”. Filosofas manė, jog tai, iš ko viskas sukurta, turi skirtis nuo to, kas sukurta. Anaksimandras pradu laikė ne vandenį ar kurią kitą iš stichijų, o kažkokią kitą neapibrėžtą prigimtį.
Filosofas nesutiko su pirminės medžiagos tapatinimu su vandeniu. Anaksimandras bandė įrodyti, kad ir išnykimas, ir prieš tai atsiradimas vyko nuo begalinių amžių, viskam nuolat sukantis ratu. Jis - amžinas. Tik laikantis tokio principo, galima suvokti gamtoje vykstančius procesus.
 
==Nuopelnai==
Anaksimandras pirmasis pradėjo mokymą apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių.
Manė, kad Žemė nejuda ir stovi pasaulio centre, tuo davė pradžią dangaus sferų teorijai.
Sukūrė pirmąją kosmologinę teoriją.
Pirmasis filosofas, panaudojęs gnomoną ekliptikos posvyrio į pusiaują nustatymui.
Anaksimandras pirmasis sukūrė žemėlapį, pagal tuo metu turimas žinias. Sukūrė pirmąjį visatos geometrinį modelį. Apskaičiavo žvaigždžių nuotolius ir dydžius.
Padarė pirmąjį Graikijoje saulės laikrodį. Išrado pirmąją saulės laikrodžiui strėlę, rodančią saulės pasisukimus ir saulėgrąžą.
Diogeno iš Laertės teigimu, pirmasis nubraižė žemės ir jūros apmatus ir pagamino gaublį.
Anaksimandras pirmasis panaudojo gnomoną ekliptikos posvyriui į pusiaują.
 
==Išvados==
Anaksimandras buvo pirmasis likęs eilutės Vakarų filosofijos autorius. Jis spėliojo ir teigė apie "Neribotos" visų kilmės buvimą. Jis taip pat dirbo dabartinėse geografijos ir biologijos srityse. Be to, Anaksimandras pirmasis spekuliacinis (spėjimų, teorijų) astronomas. Jis kildino pasaulio vaizdą iš atviros visatos, kuri pakeitė uždarosios Visatos dangaus skliautą.
Nepaisant to, ką mes žinome apie jį, mes galime pasakyti, kad jis buvo vienas iš didžiausių protų, kada nors gyvenusių. Spekuliuodamas ir teigdamas apie "Neribotą visatą" jis tapo pirmuoju Metafiziku. Tapo pirmuoju geografu, sudarydamas pasaulio žemėlapį. Bet visų pirma, drąsiai mąstydamas apie visatą jis tapo Vakarų pasaulio vaizdo atradėjas.
 
== Šaltiniai ==
'''LITERATŪRA:'''
 
1. W.Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“ I tomas, Alma littera, Vilnius 2001
 
2. R. Ozolas "Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją"
 
3. Evaldas Nekrašas ‚Filosofijos įvadas‘
 
4. Ernst von Aster "Filosofijos istorija"
 
5. W.Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“ I tomas ir „Filosofijos istorijos chrestomatija antika“70
 
'''TINKLAPIAI:'''
 
1. http://web.aktv.lt/~namaig/pages/astronomai/anaksimandras.htm
 
2. http://peperonity.com/go/sites/mview/supagal/11127834
 
3. http://www.spauda.lt/plato/cosmos.htm
 
4. http://www.spauda.lt/plato/apeiron.htm
 
5. http://www.iep.utm.edu/anaximan/ (anglų kalba)
 
{{ref}}
[[Kategorija:Ikisokratikai]]